Užsikrečiu liga
nuovargiu
ir pamačiau
kad vienišas, nuogas.
Jeigu būtų vasara
ir mane sveikintų
viso pasaulio moterys
į kambarius subėgusios.
Sveikintu, jeigu atklystum
ir tu, nakčia kartais
ir tas upės, lenktas kardas
linksmiau skambėtų
po geležinkelio bėgiais.
Tuščias kiemas
ir kambarys
ne iš blogos valios
ir mes, pareiškimų
rašyti – neskubam.
Eisim dviese - laukais, miškais,
kai po kojom lapai veliasi,
negi ir jų, atsižadėsim?
O man, norisi,
nors valandėlei
vienam užsirakinti -
tegu į vidų, niekas daugiau
nesibrauna,
norėsiu
žvaigždžių prisiskinti
ir tais šviesuliais
papuoš stalo briauną.
Tamsu, tamsu.
Šviesų niekas nedega
ir niekas, už eilėraščius
netapšnoja per petį.
Matau, su keliais lapais medį,
kad tik nupiešt
suspėčiau.