Laiškai

1. Laiškas broliui kareiviui

Ar žinai, kaip rasoja žvaigždės
šaltą,  mėlyną lapkričio naktį?
O pas mus ant suoliuko dar kepina
ir senelė džiovina obuolius
ir žilvičiuose varnos rėkauja,
ir seserys prausias.
ir išrausta per vasarą
jų įdegusios rankos, kojos
ir sienose šviečia, mano peizažai -
mano spalvos netilpusios vasaroj...
O jeigu taip į kambarius
visą rudenį persigabenčiau
ir išlaikyčiau kaip jauną vyną,
kad ir tu, sugrįžęs
atsigertum?


2. Laiškas namiškiams

Tenai namai ir tėvas vakaras,
tenai miškai ir mielos kapinės...
Tenai veršiukas, katinas,
tėvai ir broliai, seserys
ir vynas vasaros.

Tenai motina ir brolis daržą laisto,
tenai ir genelis, šulinys, ir pušys,
tenai ir tėvas išsidrožęs lazdą,
dar labiau, nei kalakutas pučias.

Tenai ir varnos paukštės,
tenai bijūnai želia, žydi bulvės,
žydi rožės, morkos, šalavijai,
ir saulėgrąžų geltonos puokštės
šalčio ir karų, kerų nebijančios.

Tenai ir akmuo į saulę atsiverčia,
tenai iš obuolių
vėl sunkia brolis vyną,
tenai, benamiai
nusigvelbia triušį, šventėms veršį,
įkala į sieną vinį.

Tenai ir aš, saulės obuolį
apžiosiu ir nukąsiu,
ir nuvažiuosiu
gale miesto 
aplankysiu Butkų Juzę.
Tenai ir bulvės žydi,
tenai svyra,
apynių geltonos kasos,
tenai moterys ir vyrai
iš mano laiško
juoksis išsijuosę.

3. Paskutinis laiškas

Tu būk
šiąnakt visur,
net ten,
kur žodžių nebelieka.
Ryte ir vakare
it priekaištas
ant balto sniego.

Tu būk
šiąnakt visur
kaip ilgesy
ir liūdesy lietus,
kaip upių po ledu
skaidrus žemėlapis -
laukinis mano sapnas
atsibus
ir pamatys
kad jau atėjo
tavo laiškas mėlynas.