Kazlas ir Siparis teisme

Statė Siparis namą ir vieną dieną pasigedo batų.
Kazlas atnešė jo batus ir trenkė per veidą.
Kodėl, Kazlai?
O Mamedova verkė šunį apsikabinusi.
Mamedova tapo judantis taikinys, o Kazlas – ne. Jis buvo stovintis taikinys į kurį turėjo pataikyti Siparis iš lanko. Strėlė turėjo nusmeigti išdaviką ir vagį, jeigu toks buvo.
Mamedova šaukė:
- Pasigailėk nekaltų
- Tu dar manęs nežinai, - rėkė stovintis Kazlas. – jeigu strėlė bus apnuodyta – tu man atsakysi.

Byla atsidūrė teisme.
Siparis jokiu būdu negrasino – jis tik reikalavo pasakyti: kodėl Kazlas išniekino jo ir Mamedovos santuoką.
Jis tik pasakė: jeigu nepasakysi tai  aš apie tave pasakysiu.
Kazlas bijojo, kad Siparis viešai papasakos, kad Kazlas iš patriotizmo, būdamas 12 metų, apmyžo kitatautį praeivį. Jeigu Siparis viešai pasakys, ką Kazlas išdarinėjo su praeiviais būdamas 12 metų, visiems bus aišku ir be paaiškinimo, kaip Kazlas supranta patriotizmą. Ar taip darydamas Kazlas buvo nuoširdus?

Kazlas neišlaikė ir prabilo.

- Klausiate kodėl aš trenkiau Sipariui per veidą? Taip, trenkiau, jam per veidą su jo batu, kurį jis paliko, mano žmonos lovoje.
- Mielaširdinga teisėja, paklauskite kaip aš atsiradau Kazlo šeimos lovoje? Klauskite ir aš atsakysiu, kad atnešiau Kazlo purvinus batus, kuriuos radau savo šeimos lovoje.
- Palaukite gerbiamas teisme, kodėl klausiate kažkokių niekingų smulkmenų ir nesiteiraujate iš kur pas Siparį mano šeimyninė lova? Gal Siparis atsakys, kaip jis grobė mano žmoną su visa lovą ir mano batais. Ar atsakysi, šelmi?
- Ar ne Mamedova bėgo pas tave, gerb. Kazlai, įsispyrusi mano batus?
- Mano batai stovėjo ir visada stovės prie mano lovos, kur ją gyvenimas benuneštų.
- Aš tau su batais  per veidą... ne. O tu? Gal tau nepatiko mano žmona?
- Taip. Paskutinį kartą – ne.
- O aš – patylėsiu apie tavo žmoną.

Teisėja buvo negailestinga kaip išmintis.
Abu sukišo į vieną kalėjimo kamerą.
Mamedova juos lankė abu, nes Kazlo žmona atsisakė.

Atsėdėję už kaltę jie ilgai laikė vienas kitą už rankų ir niekaip negalėjo ištarti: „Sudie.. “
Mamedova vyro laukė už kampo, nes jautė kaltę – kol Sipario nebuvo ji jau buvo pardavusi namą, kurį statė Siparis.