... Lyja liepų medum
ant įkaitusio gatvių esfalto.
Tiek žmonių po dangum!
Jie šalia, bet viens kito nemato...
Varva liepų nektaras saldus,
limpa žingsniai...
Taip ir eina pro žmogų žmogus,
„nematyt“ jau, tikriausiai, priprato...
Pradžia nuostabi, bet sutinku su Daineko - tekstas šiek tiek sugadintas. O gaila, nes daug grožio čia matau, tik kai ko per daug, būtų mažiau, būtų kur kas geriau, man taip atrodo.