Jau varlytės visos bunda,
Vincas rašo, ant ju skundą:
-Ko jos kurkia ir kukuoja,
Kai jis miega ir sapnuoja
Ant jų Vincas taip supyko,
Apetitas jam išnyko.
Net ledų nenori valgyt,
Viską reikia jam pasaldint.
Sako Vincas, nuo rudens,
Visą balą jis išsems.
Kur tada varlytėms dėtis,
Jei nenori nieks derėtis
Kur vaikus jos nuo rudens,
Apgyvendins be vandens
Pasiklausęs jų vėžys,
Sako Vinco paprašys
Gal šią vasarą palauks,
Kol maži vaikai užaugs.
Ir jie sutartį surašė,
Jų Vincukas atsiprašė
Pažadėjo:
-Nuo rudens,
Kiek norės
Tiek ir gyvens.