virsmas

išeik iš pakasto po žemėmis stiklo
pasiekti jau koralai lipniais tavo pirštais
iškalbėk visą prietemos atrastą viltį
ištekėk savo nerimą nuojautų plynę

trupa krumpliai raktiklauliais ganos
dievo karvutės tavo pirštų pagalvėm
iškvepėtas nuo bekešo kalno
visas ilgas atodūsių tiltas po tvano

pasiversiu tuoj aidu ore susimūrysiu
per atodūsių lieptą į judančią giesmę
liks išlaukti vinilines nerimo valandas
lubinų užkalbėtais žibintais iššviesti