Iš žemės išnyra didelis grąžtas:
jis pasipuošęs milžiniška rankena.
Kaip pavojingiausias pasaulio ginklas- jis-
lyg torpeda skrodžia viską kiaurai.
Mano kojas, pilvą, galvą-
išilgai kūno ir toliau per debesis keliauja.
Išblaško kupetas baltų pavilnių,
atsitrenkia kažkur aukštai lėktuvan.
Girdėt klyksmai, ūžesiai, grąžto juokas:
nei pikdžiugis, nei gailestingas-
tik stingdo stingdo visą žemę privertęs
nuolankiai stebėti dangų ir jo didybę.
Aplėkęs savo garbės ratą, sudaužęs
smeigte lekia žemyn atgal į žemę.
Čia jį pasitinku aš- jau tuneliais seniausiai išraižyta-
jis susuka pabūklą ir sulendą lyg čia nebuvęs.