rašyk.lt: Kūriniai / Raistine / Sausra

Blogas komentaras Rodyti?

2022-03-31 14:09

Passchendaele

5

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-08-27 12:51

Sary Ozek

Sausros nebuvo, bet vis tiek eilės vaizdingos.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-08-24 19:15

ne ne ne

pranašiškai

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-06-21 13:29

Dvasytė

Man vis tiek atrodo, kad turi būti -vilnoniais žiedais žydėjo...

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-06-09 23:35

lebenswelt

per ryškiai sakyčiau. tai subanalina
ypač 5-a ir 6-a.
pirmose eilutėse būta paslapties

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-27 16:40

augaviskas

Užaštrintai, ryškiai čia rašote. Tai kažkiek panašu į gilinimąsi į būties paslaptis, tačiau gali pasirodyti ir kaip tiesiog bandymai tiems patiems, galbūt gana mažiems dalykams, jausmams užlipinti kuo ryškesnes etiketes ir jomis pažaisti. Net jei ir taip būtų, vis tiek šis bandymas savotiškai vykęs – nekrenta į akis juokingi, nesuvaldyti momentai, išlieka tam tikra vidinė logika, kontekstai labai nesipjauna.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas (1)

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-26 13:59

bibliotekininkė

Stipru, stiprios emocijos, nesumeluotos, tikros, vertas 4.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-24 20:45

Raistine

Mano bitės nori tikro medaus, ne sirupo, Kadugėli:)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-24 20:06

Kadagys

Norėjau pasakyti negali penėtuvės įdėti su sirupu.Žinoma juokauju.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-24 20:04

Kadagys

Kas čia dabar kaip bitės alkanos ar taip galima taigi sirupo daviau, tai kas čia per bitininkai. Baisu. Labai gražus eilėraštis apie baisius dalykus. Patiko.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-24 15:12

Juozas Staputis

Gražiai ir prasmingai paliestos vidinio pasaulio akimirkos.Po sausros būna ir lietaus, jau tada paprastai prasideda netįtikėtinas augimas.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-24 13:54

vis

nu pajutau sausrą.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-24 13:47

Dvasytė

O jeigu būtų žydėjęs vilnoniais žiedais, tai gal tada labiau derėtų alkanos bitės? Nes iš vilnonių nei medaus, nei ko...:))

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-24 13:42

Daineko

ieškojimai..ar tai negali būt medžioklės pasėkmės?:) vaizdiniai gražūs, pask eil atkrenta

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-24 13:29

TomKomPotas

Na, pasijuto grumstas gerklėj (: 4

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-24 12:30

Erla

Kūrinėlis neapsunkintas balastu; ,,vilnoniai'', ,,sūruma'', ,,lango šaka'', - naujai atgimę išraiškos. Norėtųsi rišamosios tarp dangaus ir žemės veiksmo.4

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-24 11:30

gunta

nežinau - neriščiau to "neužaugsiu savyje" su gamtoje vykstančiu reiškiniu.
žinai kaip užsaugoma "kas nesugniuždo - sustiprina, išugdo", o čia jau iš karto toks "sausra artėja - neužaugsiu savy", pasidavimas be kovos. (savyje užaugimas - dvasinis dalykas, dvasia žmogaus užauga tik sunkumuose, tai būtina sąlyga, kitaip dvasia neauga, tai dvasiai augti dirva - sunkumai. TAI TOKS PASTEBĖJIMAS, apie turinyje pasakytas mintis, pačioje pabaigoje teksto.)

na o be to išlindusio ne kokio pasakymo, kada dar nebuvo, o jau "vis tiek nieko neišeis" be to atspalvio, be tų eilučių skelbiančių mintį, man tekstas patiko.
bet didelis trūkumas - tos eilutės buvimas, tos nuostatos esančios joje, dar sausrai neatėjus išankstinis nusistatymas - pasidavimas.
CITATA:
"skęstu vėl troškuly
springstu savo grumstu
neužaugsiu savy
plyšo saulė
artėja sausra"

(esmė visada - ne tame, kaip baigsis, o tame, kas bus, padarysi viską nepriekaištingai kiek gali, ir kaip gale, ar atmestinai, su išankstine nuostata, nors galėjai - bet...) esmė užaugs ar neužaugs, esmė - ar viską padarė, ką galėjo, maksimaliai kiek jėgos leido, štai kas yra šviesa - jėga, užaugimas, dvasinė stiprybė, juk vis tiek visi užaugs ir numirs... Štai ta eilutė, fuflova (prasta, pigi, bloga, menka labai sumenkinusi visą tekstą) - kerta per išliekamąją vertę...

Visas tekstas - man patiko.
Patiko raiška. (tapoma atmosfera, piešiamas paveikslas - realybės matymas rodos prosenolių, ta realybė kurioje jie gyvena, tas žiūrėjimas į gamtą į joje esančius reiškinius juos interpretuojant. Tuo ir patiko;

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-24 10:33

Autorius Niekas

Suprantu, kad senosios formos atrandamos iš naujo. Esu prieš tokį polifoninį prasmiškumą, kai pačiam tenka rankiotis - ir randi - kas norėta pasakyti.

Kita vertus, kūrinys turi taisykles ir pagal jas jau vertinamas.

Nuotaika perteikta - spengianti tyla. Laukimas. Žinojimas. Netektis. Savęs gailėjimas. Matomas ir suprantamas. Tikrai neverta taip jaustis - viskas susitvarkys. Po laiko, kaip visada. :)

Kompozicija tvarkinga.

Paskutinėmis penkiomis eilutėmis siūlyčiau pavarijuoti, kad būtų išvengta rimo gaudymo. Jis čia ne vietoje. Bus atrasta ir naujų prasmių.

:)

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-05-24 09:35

itwasnotme

Yra gražių įvaizdžių, bet visuma trupa.
Kai kurios vietos neaiškios nors tu ką.
Galvoju, ar čia mano suvokimo, ar išsilavinimo spragos, ar autorės pernelyg drąsiai atsiskleidžiantis požiūris ("gražu, įdomu, vadinas, tinka") kaltas...

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas