Raistinene visada atpažįstu tave
ne visada nuspėju tave
tylomis keičiamės ginklais
būnu nuolanki tavo podukra
išvaryta į dykumų žemę žibučių
klajoju po dykras
nusimetu išnarą
į prigimtį savo sugrįžus
savo pirštais promočių plaukus šukuoju
kol syvai šaknų sutekės man į kraują
tada atsigersiu iš požemio saulių vandens
ir iš pūlinio vėlei tave atpažinus
dovanosiu tau vardą
tylomis apsikeisime ginklais
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2013-05-22 09:04
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-22 22:28
Hm, koks mistiškas, koks giriose užaugęs kūrinys.. Suintrigavo toji medžioklė, vyras, moteris..
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-22 19:17
Neblogai. Perskaičiau ir galvojau kad kalba eina apie Mirties medžioklę. Mirtis ir gyvenimas yra tas pati moneta. Tik vis vyksta keitimasis ginklais. Paskui perskaičiau komentarus - nereikėjo. Sužinau kad nepataikiau. Kas nepatiko pirmu skaitymu - tai žibutės. Atpigęs motyvas. Visa kita netrikdo - gerai tas promočių šukavimas, požemio saulės ir pūlinys. 3
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-22 17:09
Savęs paieškos? Gal vietoje dažno "tave", kai kur "save" tiktų įdėti? Pritarčiau augaviskas dėl pūlinio - randas ar žaizda estetiškiau (: Truputį painokas, neišgrįnintas kūrinėlis man pasirodė, ginklų pažvanginimo grėsmingesnio norėjosi, bet kartu visai įdomiomis išraiškomis paklajota. 3+
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-22 16:46
jei pakeisčiau podukrą, tai atpažinčiau savo maištingąjį dvynį(vidinį). vertinsiu, jei tai tiesa
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-22 15:10
ne ne... nes,
juk dovanoju dovanas tam kam dovanoju dovanas, o vardo dovanoti nereikia - gali tik atpažinti; yda turi savo vardą, na, jei norite akcentuoti ydos atpažinimą, tai jau riškite su pastebėjimu - ir tos ydos konkrečia prigimtimi, atpažinti ydą, reiškia išsiaiškinti jos prigimtį... o rišant gretinant metaforoje esamoje su MEDŽIOKLE, kaip gaunasi žvelkite?.. (ar medžioklėje dovanoja vardą medžiotojas žvėriui, ar atpažįsta jį? jo pėdsakus, veikimo principe, ką?.. o jūs ką čia dabar - tai jau ir įvaizdžiai painioti supainioti, tiek medžioklės atžvilgiu tiek ydų atžvilgiu.) - būna, kartais, KAD: neatpažino medžiotojas žmogaus, atpažino žiūrėdamas į judantį subjektą (žmogų) atpažino jį šernu, ir pykšt... tai ką padovanojo jam? kulką? (bet juk kulka į šerną, kulką į žmogų, kulka į ką tai bebūtų vėl nėra dovana - netinkama metafora. ir vardas nėra dovanojamas - ar yra?.. labai prastai, na o individualios jūsų ydos kokios tai pūliuojančios čia yra tame, kad jau ją charakterizuojate, kad piešiate ydas pūliniais - ydos juk yra ne pūliniai; gali būti dvasios pūliniais - ydos vadinamos išraiškingai, tai tada jau turi būti nurodyta, "Atpažystu tave - savo dvasios pūlinyje," o, jau pūlinys kitą prasmę įgauna, bet pas jus žoio /dvasios / nerasta, ir jūs jam tam pūliniui dar vardus DOVANOJATE; vėl didžiausia nesąmonė - dovanojate dovanas kam?.. ir šiuo atveju yda, arba toksai blogumas yra jau tai ir tame, kad jūs poetizuojate tai, kas nepoetiška: "pūlinyje atpažįstate ydą, tada jai dovanojate vardą", nu ir ką ji? o varge vargeli, jūs dar su savo medžiojamu subjektu, su savyje gyvenančia yda keičiatės ginklais?.. ĮSIVAIZDUOKITE paralelę (gretinimų atžvilgiu, juk kontekstą metaforą konteksto pasirinkote "Medžioklė" per tą prizmę ir skaitomas tekstas) tai gi, įsivaizduokite, apsikeičia ginklais šernas su žmogumi, tylomis, apsikeičia - jūs paraleles, gretinimuose sekate?.. teksto pavadinimas "Medžioklė", pas jumi, ponytėle autorėle, Raiscinukė, turi būti pravedama paralelė; veikimo principe - turi būti paralelė su medžiokle. o jei teksto pavadinimą pakeitus į "Tuštybė pozoje", tai kada ydoms dovanos dovanojamos - tas variantas jau sueitų. šiaip dar daug tokio neestetinio šlamšto tekste yra, kažkokie senių močių plaukų šaknų antpilėliai, ne saulių požeminių anpilėlis, o į kraują suteka kažkokia tai bjaurastis: " savo pirštais promočių plaukus šukuoju kol syvai šaknų sutekės man į kraują tada atsigersiu ... iš", - o paskui atpažins ji (lyr.her.) iš... pūlinio ir pradės dovanas dovanoti - vardus; žodžiu, tekstas neestetiškas, o labai išpoetizuotas ir sugretintas paikai su medžioklės procesu, kai medžioklės principų nei kvapo . TAČIAU, yra tokia yda: /poetizuoti tai kas nepoetizuojama, pūlinius pavyzdžiui/ ir (tai jau nusakote tos ydos individualumą) ji pūlinga, jūs ją atpažįstate, ir tada jai dovanas dovanojate, DOVANOJATE?.. - tiesiog grafomanija, ne?.. sakau, jei užvardinti tekstą "Tuštybė pozoje" - tai jau nebloga prizmė, per kurią dar įmanoma žiūrėti į skaitalą kaip į literatūrinį, TAČIAU, vis tik, kas ir kaip ir kiek jame yra išsakyta, dekoratyvumo kur ne-kur galima dar rasti, BET PRASMINGU jo nepavadinsi niekaip; jis nėra visiškai prasmingas tekstas, bet yra tokia yda, toksai ydingumas žmonėse, yra, kaip PAVYZDŽIUI poetizuoti tai, kas nėra poetiška, estetizuoti tai kas nėra estetiška, kad ir pūlinius, kuriems dovanojami vardai - na, žodžiu - dovanos. tai štai, "tuštybė pozoje" jau ir prasmingumo priduotų - keistųsi prizmė per kurią būtų skaitomas tekstas, jame sudėliota informacija. prastai, kuoliukas (vienetukas) - ir ne daugiau, kol tekstas dar su tokiu pavadinimu:"Medžioklė".; (bet "netepsiu rankų" - nespaudaliosiu apie tuos pūliniu, skaitykite sau ir savo vaikams, jei jums tai poezija, ar prasmingas turinys.) nieko bendro jis neturi su išmintimi, su medžioklės grožiu, su grožine literatūra, ar, dvasiniais dėsniais; neturi nieko bendro. yra tokia dvasinė - intelektualinėje sferoje išmintis-mintis: "kas manęs nesugniuždo - sustiprina, padaro stipresniu"; čia ir principas išdėstytas tame minimalizme, kaip? gniuždydamas kažkas, tas "Kas?" daro stipresniu, reikėjo gniuždyti, kad sustiprėtų... tokią mintį išsako Nyčė ir į tuos visus /KAS?/ - galite įdėti bet kokius nežinomuosius, nebūtinai žmones, vargą, badą, klastą, žiaurumą, karą, o tiesiog visas ydas, kurias nugalime, įpročius, kad ir gniuždantį savo rėmais ir spaudžiantį apribojimais matyme ribotumą proto, ir t.t. o! TAI MINTIS. suprantate? kas yra mintis - jūsų tekste jos nėra. - pas jus - grafomanija, poetizavimas to ko nepoetizuojame, ir dovanų - nedovanojame. (išraiškai pasirinkta labai prasta priemonė kaip įvaizdis - kaip metafora "medžioklė" - veikimo principe, kuri nusako veikimo principą, nurodo kampą, kontekstinį atskaitos tašką. pavadinimas "tuštybė pozoje" - tai geriausiu atveju; nes tada, gal, šiek tiek, nemalonus, glitus, bet tegul dekoratyvus tekstas. (juk Tuštybė nėra malonus dalykas; tai tada tegul nebus geras labai kūrinys, turintis išliekamąją vertę, bet, bus nuotaika sukurta ir tokia lyg ironija, kur tuštybė reikšmingai, dovanoja ir keičiasi ginklais tylomis, o pūliniams dovanoja vardus. MAT, medžioklė turėtų būti aiškinimasis ydos prigimties, kad ją apčiuopti, aprėpti ir sumedžioti - reiškia išsiaiškinti ir veikti, pas jus toks tuščias poetiškas lakiojimas po kokias tai dykumas žibučių, kur yra lyrinė herojė dar išvaroma... :D ir vadinate tą procesą "medžiokle"?.. ----------------------------- na gi, skaitykite ir jauskite, ką parašėte?.. Medžioklė - yra sąvoka (žodis); kiek atitinka jūsų tekste tą sąvoką tas aprašymas kuris yra?.. Beje - o minties pas jus tekste, visai nėra. tik poza ir poetizavimas, pūliniams dovanų dovanojimas; nu kliedesys. (bet kokio medžiotojo pasiklausk.) P.S. nenorėčiau juk, kad mano vaikai, ar anūkai tokią "poeziją" vadintų poezija, turėtų tik tokį supratimą apie metaforas, įvaizdžius ir mintis, kurios gali būti ir poezijoje, ne tik romanuose, ar aforizmuose; kurios turi būti, ir turi būti tinkamai išplėtotos, bei estetiškai poetiškai atskleistos; jūsų tekste jų nėra. (tai ydinga būtų man iš mano pusės, to nenorint, bet iš kažkokio gal kvailo pataikavimo, kurį vadina kartais dar mandagumu, bet tai nėra mandagumas, tai kvailybė, tai gi, neturėčiau gi iš to kvailo mandagumo - tokį tekstą vadinti poezija, kai jis įrėmintas apribotas metaforiškai - kontekstu - "MEDŽIOKLĖ".) ir medžioklėje ginklais (tylomis - kad neišbaidytų medžiojamų subjektų), gali apsikeisti du medžiotojai, kai vienas medžioja strėlėmis, o kitas šautuvu, nu gal... bet tik ne medžiotojas, su medžiojamu žvėrimi, ar paukščiu... ir HO HO, atpažinęs antį, jai vardo nedovanoja medžiotojas, jis šaunia, o jo medžioklinis šuo, jau nuplaukia jei ji įkrito upėn, paimti jos, ir atnešė; įsikandęs ją nasruose; tai ką, padovanojai strėlę, ania?.. ar vardą? būna, apsaugok viešpatie, kaip kad liaudyje yra sakoma - nušauna žmogus žmogų, nes, pamatė žmogų, ir "padovanojo jam vardą" štai, jis - tas laukiamas šernas, ir... pyyyykšt... pastarasis varovas buvo, ne šernas - neatpažino jo medžiotojas, ir sėdo kalėjiman; tai ką - įstatymas kamerą padovanojo :D (matai - tas dovanojimas kai dovanojimui vietos nėra įgauna sarkastišką, ironišką, satyrišką atspalvį - o atpažinti ydas, savo, ir stengtis jas paleisti, nebelaikyti jų savyje, yra dalykas labai nesatyriškas, ir nesarkastiškas - tai dvasinis kelias, dvasinė evoliucija; sakau tik "tuštybė pozoje" galima prizmė kontekstinė, kad tekstą galėtai traktuoti kaip literatūrinį. pamintykite gal, ponytėle aurtorėle, ko Jūs čia pripaistėte apie savo pūlinius, po vėliava "medžioklė", ir papublikavote tai traktuodama grožiniu literatūriniu tekstu - poezija. Kirtis mato mintį. che :D (rimuotas humoras) Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-22 13:24
Mintis labai gera, taikli, visada į save,į prigimtį, nuo to nepabėgsime. Tekstas plaukia, neradau jokio daugžodžiavimo ( kaip Kadagys:))Sakau patiko.
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-22 12:49
labai geras eilius, viskas savo vietoje, gaila, kad daug kas nesuprato.
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-22 12:41
mintis gera///vat dėl formų raistinukė turi padirbėt/// raistinuke, ieškok savo kūdikiam madingesnių suknelių/// ne gariūnuose.
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-22 12:30
Kodėl asmenines ir individualias? Nieko panašaus. Mes visi turime ką nors savyje nugalėti tik reikia kartais, kad jis supūliuotų , kad jį atpažinti, įvardinti ir tą grobuonį užvaldžiusį vidų kaip nors išguiti, sumedžioti. Ar tai netinka daugumai? Aš čia nerašiau asmeninio individualaus paverkavimo. Na, gal ir bjaurus kūrinys, kaip kad teigiate. Na, bet dėkui už nuomonę.
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-22 12:20
atsakymas Raiscinukei: na, ir ką čia poetizuoti? pūlinius? ydas asmenines individualias? apdainuoti jas, rašyti joms eilėraščius, kelti iki medžiotojo jas? iki medžioklės?..
o jei parašytumėte pavadinimą (kaip jau minėjau išsamiame pirmame komentare, po šiuo jūsų kūriniu), pakartosiu jį)) "Tuštybė pozoje", tai ta jūsų tariama yda, pasak jūsų, būtų jau sumedžiota; ar aiškiau?.. dabar kūrinys bjaurus. sakau, viskas (įspūdis) apie jį, pirmame komentare. Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-22 12:09
Guntai : Nesupratote apie ką šis eilėraštis ir kas su kuo medžioja. Juk dažnai žmogaus viduje yra su kuo medžioti, kad ir su kokia nors yda, kuri tave ima ir nugali, o tu nori išsilaisvinti (nusimeti išnarą) ir semiesi jėgų iš savo prigimties. Šaknys-prigimtis, ar gali tai būti šlykštu? Dovanoti vardą - įvardyti ydą, atpažinti ir tada vėl imame ginklą
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-22 11:58
rinkimo klaida:
atskirtinas -> atskirti Kas? yra (taip, kas ne) Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-22 11:56
Laikus paderinčiau: galėtų būti „šukuoju, kol suteka“ arba dar geriau – visur antrame posme – būsimasis: „šukuosiu, kol sutekės“. Nelabai aiškus tas „požemio saulių vanduo“. Ir subjektyviai – kodėl būtent iš pūlinio atpažinsiu, o ne iš kokio rando ar apgamo.
Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-22 11:56
nepatiko, o šios eilutės:"savo pirštais promočių plaukus šukuoju kol syvai šaknų sutekės man į kraują" -- sukelia pasišlykštėjimo jausmą, ir finale tas ale vardo dovanojimas, o jei nepadovanotų?.. tai ką dabar, būtų be vardo?.. (ak, dovanos vardą, (ak, kokia dovana)), ir dar tas koks tai pūlinys?.. (citata: "ir iš pūlinio vėlei tave atpažinus dovanosiu tau vardą " - citatos pabaiga), bei reikšmingai manieringai iškalbėtas, bet tuščias paistalas t.y. tas pasikartojantis, antrą kartą tekste (citata): "tylomis apsikeisime ginklais";(citatos pabaiga);
nu ne, nepatiko - įspūdis toks, labai nemalonus tekstas šiaip jau "Tuštybė pozoje", (jei toks pavadinimas būtų, tai tekstas būtų gal ir visai nieko); apibrėžtas tokiame pavadinime kontekstas atitiktų turinį, arba, pavadinimas įjungtų tada visai kitą žiūrėjimo kampą į parašytą - įtakotų toks pavadinimas teksto skaitymą visai per kitą kontekstinę prizmę, o ne per prizmę "medžiotojas"; na dabar - labai prastas; beje, geriausias medžiotojas Žemėje - Mirtis, jis tikslus ir taiklus, jis grakštus kaip katė, stverianti pelę, kurios laukė porą valandų viename judesyje ir neužsnūdo ir nesustingo jos kaulai ir raumenys - ir kūnas vienoje pozoje neužtekėjo - neužtirpo, kada ji darė tą lemiamą šuolį, lemiamą pelei, o katei tik išgyventi, mirtis gyvenime būtinas reiškinys... nėra jos ten,kur nėra gyvenimo ir gyvybės... ir svarbiausias medžiotojo bruožas - savybė, TAS mokėjimas LAUKTI - Mirtis laukia, savo valandos, šalia kiekvieno gimusio - nuo pirmo šviesos spindulio palietimo, ji visada šalia, ji moka laukti... ji išmintinga, jos šviesoje, jai priartėjus, kiekvienas geba daryti šviesius tikslius sprendimus, atskirtinas yra reikšminga, kas ne, kaip išmintingas yra medžiotojas, žinantis visą medžiojamos aukos dienotvarkių, gyvenimo būdą, ir jo savybes... tai gi - Mirtis geriausias medžiotojas Žemėje, jis išmintingiausias ir mokantis laukti... jūsų medžiotojas "nei į tvorą nei į mėtą, nei į kiaulę nupenėtą" :D Blogas komentaras Rodyti?
2013-05-22 11:45
Pradžioje truputį daugžodžiaujate, gili kūrinio mintis,
modernizmas. Bet anas kūrinys man dzūkų tarme patiko geriau ši vertinčiau 3 balais. |
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |