Nr. 3

Aš sutikau žmogų, kuris man papasakojo apie šią vietą.
Buvo vakaras. Lijo. Kaip dar kitaip tai pasakyti?
Kaip dar pasakyti, kad niekas niekada nebūtų girdėjęs?
Buvo lietus. Vakarėjo. Grindiniu šlapiu straksėjo varlės.
Kaip kitaip jos gali judėti, kaip kitaip, kad sustotum ir nusistebėtum.
Dar nemačiau šitaip einančių varlių. Vakaras lijo. Buvo.
O varlės ėjo keliu kaip poniutės ir nešėsi iškylų krepšius
Ir vėjas vartė plačiakraščius jų skėčius.
Lietaus lašai šokinėjo nuo grindinio, o vakaras gulėjo paslikas.
O pakampiuose stovėjo stulpai, kaip prostitutės pasirėmę, blausiai rūkdami. Rūkydami.
Taip ėjo vakaras ir metai ir savaitės, kol neapsikentęs paprasto gyvenimo išėjau aš.
O kai išėjau, tai teko stot į eilę prie vakarėjančio lietaus.
Ir visos varlės kantriai laukėm, kol kasininkė sraigė susipins kasas.