Kaip ir pernai

1.
Žydinčios vyšnių
obelų šakos -
didelę meilę žadina.
Sausų šakų prisilaužiau,
palei tavąjį
trisdešimtąjį laužą -
numoviau pirštinaites,
užmoviau kelnaites
ir įsegiau bučinį
į tavo žydintį žandą.

Nubyrėjo
žiedai, pumpurai
gerai kad ne ordinai
ir ne medaliai.
- Paliesk širdį,
kartais ima
ir mane juokas
ir man atrodo,
kad vakarais
kaip šuo užkauksiu.
Medžiai džiaugiasi
vaisiais, sėklom pasidalę -
užderėjo šiais metais -
vaisių, uogų gausiai.

2.
Sakė tėvai - vesti,
kaip griovį peršokti.
Prisiminiau ir aš
ką pernai kalbėjau -
ir ėmiau tave
kaip ramunę pešioti.

Miškuose
svetimos gegutės kukuoja.
Namuose - laukinės,
naminės rožės badosi.
Tolsta prisilietimų
nepakeliančios kojos,
o mums svyla žandai
ir dega padai.

3.
Laukuose,
namuose
dūzgia bitės
kaip ir pernai
ir žvalgosi į medį
įsikoręs gegužis,
o gulbės -
karalaitės
ant drungno vandens -
savų ir svetimų
žuvų nepuola...

Nužydės tulpės, rožės -
ateis ruduo
kaip būrėjas, pranašas.
Spalis - paukščių pulkus
pro šalį praneša,
o atėjus žiema
su visais
suvedinėt sąskaitas turi -
kaip ir pernai –
mums baisu –
susidūrė traukiniai,
du autobusai,
o mes - bilietus perkam
kaip ir pernai.