Paskutinė tvirtovė

Egzistuoja nulis, kablelis, nulis (ir daug daug nulių) vienas tikimybė, kad kažkur Visatoje yra planeta, panaši į Žemę. Ir nulis, kablelis, nulis (dar daugiau nulių) vienas tikimybė, kad joje vystėsi gyvybė anglies pagrindu. Ir nulis, kablelis, nulis (be galo daug nulių) vienas tikimybė, kad joje išsivystė žmonės. Visas šias tikimybes padauginus (o ar dvi tikimybės nutiks vienu metu, skaičiuojama būtent taip), tikimybė, jog kažkur Visatos pakraštyje sukasi planeta, panaši į mūsiškę, yra nulis, kablelis, be galo didelis nulių skaičius, vienas.

Visata bekraštė, dėl to joje egzistuoja visos tikimybės. Ir tai, kad galbūt kažkas mintyse bandė suskaičiuoti, kokia gi tikimybė, kad tokia planeta egzistuoja – nenuginčijamas įrodymas, kad tokia planeta ramiai sau sukosi aplink kažkokią žvaigždę. Viename jos miestų, savo kvadratiniame bute, iškeltame septyniasdešimties metrų aukštyje, Oomb pro langą stebėjo praskriejančius oromobilius.
Jis buvo pavargęs po darbo. Savo kvadrato sienoms buvo paliepęs transformuotis į meditacijų kambarį. Atsidusęs Oomb suprato, kad oromobiliai ar meditacijos jam nepadės, ir apatiškai tarė:
- Virtuvė.
Kambarys transformavosi į virtuvę. Oomb nuėjo prie šaldytuvo ir sušnibždėjo:
- Sumuštinis.

Oomb dirbo sunkų palydovo darbą. Skirtingai nei Žemėje, Ivroko planetoje palydovo darbas buvo gerbiamas, nes nebuvo susijęs su seksualinėmis paslaugomis. Skirtingai nei Čeliabinske, Cly mieste jis buvo gerai apmokamas. Tiek gerai, kad Oomb galėjo nusipirkt savo kvadratėlį septyniasdešimties metrų aukštyje. Kvadrate atsiverdavo puikus vaizdas į oromobilių trasas, saulėtekius rytais ir saulėlydžius vakarais.
Palydovo darbas buvo lydėti žmones sunkiomis jų gyvenimo akimirkomis. Oomb reklaminis šūkis skambėjo taip: „Matėte draugo žūtį kalnuose? Pagavo pikti policininkai ar oreibusų kontrolė? Dalyvavote meteoritų gaudyme, pasibaigusiame katastrofa? Išgyvenote žemės drebėjimą ar smurtinį konfliktą? Nelikite vienas prisiminimuose. Aš būsiu kartu. Palydovas išgydo 75% potrauminio įvykio streso sutrikimų. “ Kuomet žmogus ateidavo pas Oomb, Oomb pavaišindavo jį arbata. Po dešimties minučių ant atėjusiojo galvos uždėdavo dailią diademą. Antrą diademą užsidėdavo pats ir paprašydavo klientą prisiminti savo emociškai sukrečiantį įvykį. Palydovo diadema retransliuodavo nelaimėlio smegenų reakcijas į įvykį į ir Oomb kartu stingdavo iš siaubo, verkdavo iš baimės ir matydavo viską, ką matė klientas. Kartu jie aptardavo kiekvieną smulkmeną. Traumuotasis išeidavo iš Oomb su įsitikinimu, kad įvykį jis išgyveno ne vienas. O kas nenorėtų, jog tame siaube, kurį išgyveno, jis būtų ne vienas? Cly mieste norėjo visi.
Asmeninis gyvenimas nesusiklostė, nes po darbo Oomb užsidarydavo savo kvadračiuke ir slampinėdavo iš kampo į kampą. Dėl intensyvaus dalyvavimo kitų žmonių gyvenime palydovas visiškai nenorėdavo matyti žmonių po darbo. To niekas nežinojo.

Tą vakarą Oomb sugeneravo savo kvadrate svetainę, tingiai kramsnojo sumuštinius ir žiūrinėjo mėmes. Mėmės ir anekdotai Ivroke buvo populiarūs tiek pat kiek ir Žemėje. Cly mėmių paveiksliukai populiarumu lenkė anekdotus. Nors dauguma mėmių buvo juokingos, Oomb nei karto nenusišypsojo.
Oomb dėmesį patraukė valstybinis oromobilis, sustojęs prie kvadrato sugeneruoto lango. Oromobilis keliskart draugiškai pyptelėjo ir atsidusęs palydovas atidarė langą. Iš atsivėrusio oromobilio išsilankstė elegantiškas takelis, ir juo perbėgęs žmogus įlipo pro langą.
- Pas mus yra liftas, - grinčiškai suniurnėjo Oomb.
- Laba diena, Oomb, ar atsimenate mane, - įlipęs žmogus šypsojosi ir nė nesiruošė pasiduot tokiam nedraugiškam pasveikinimui. Oomb susivaldė ir jautriai tarė:
- Kaip gi galima neatsiminti to siaubingo įvykio, Eldoogditai. Kaip sekasi? Kvadrate, svetainė.
- Puikiai. Mečiau kariuomenę, baigiau fiziką, dabar dirbu laboratorijoje.
- Fiziką, - pakėle antakius Oomb. Jam buvo gana netikėta. Prieš devynis metus jaunas kareivukas žavinga šypsena paliko gana kvailo jaunuolio įspūdį. - Kuo galiu padėt?
- Šį kartą aš jums turiu pasiūlymą, - šyptelėjo Eldoogditas. - Laboratorija, kurioje aš dirbu, tyrinėja laiką. Matote, mes nustatėme, laikas, kaip materijos egzistavimo forma, tikrai gali būti suskaidyta į laiko kvantus, kurie yra nedalijami, kaip ir prognozavo...
Oomb nusižiovavo ir sumurmėjo „atsiprašau, tęskite, tiesiog sunki diena“. Įsibrovėlis nusijuokė.
- Bandysiu paprasčiau. Laikas subjektyvus dalykas?
- Be jokios abejonės, - atsiduso kvadrato šeimininkas. - Trauminių įvykių metu valanda gali pralėkti kaip minutė arba atvirkščiai, sekundės slinkti lyg valandos. Septyniasdešimt procentų žmonių patiria laiko iškraipymus sunkiose situacijose.
- Tai, ką mes atradome, paaiškina, dėl ko laikas subjektyvus. Nesigilinant į techninius dalykus,  paprastai ir ne visai tiksliai tariant, mes kiekvienas turime laiko tunelį, tokį įplyšimą pasaulyje. Juo keliaujame. Kai kurių žmonių laiko tunelis tiesus. Kai kurie būna pasisukę, dėl to laikas teka pro juos. Kai kurių žmonių laiko tunelis kyla į viršų, kai kurių – leidžiasi. Trumpai tariant laikas – tai tik mūsų priedas. Mūsų laboratorija sukūrė laiko burbulą, kuris užbaigtų tą tunelį. Žmogus būtų jame amžinai. Pavadinome „Paskutinė tvirtovė“. - Pergalingai užbaigė savo pasakojimą Eldoogditas.
- Aha. Šaunu. Ir? - suniurnėjo Oomb, tarytum hobitas, kai jo namuose ėmė rinktis nykštukai. Mandagiai ir nervingai.
- Gal kiek neaiškiai papasakojau, - nusišypsojo vyriškis, - taigi, atsiminęs, kiek man padėjote, noriu pasiūlyti jums amžinybę. Pagalvokit, gyvensite amžinai. Deja, jūsų laikas nebesusikirs su kitų žmonių laiku... Bet „Paskutinėje tvirtovėje“ yra kačių. Pagalvokite. 
Oomb paniuro. Palydovas matė daug mirčių savo klientų atsiminimuose. Sau jis niekada neleisdavo galvoti apie mirtį. „Mintys apie mirtį – tiesiog sunkių išgyvenimų ir nepagrįsto nerimo pasekmė“, sakydavo jis. Ir vis tik mirti Oomb bijojo tiek pat, kiek ir kiti. Ir netikėtai pačiam sau apsisprendė:
- Tinka.
- Na, gal yra noro dar pagalvoti? - Eldoogditas nebesišypsojo.
- Tinka, - ryžtingai pakartojo Oomb.
- Tuomet, - Eldoogditas vėl šypsojosi, - jums reikės nuskrist į Frynjap rajoną. Dvidešimt devintam kvadrate ir yra „Paskutinė tvirtovė“. Užeikite ir pakliūsite į pirmąjį laiko burbulą. Taip aš atsidėkosiu, kad buvote su manimi to nelaimingo atsitikimo metu. Kažkada žmonės išmoks valdyt laiko tunelius, anksčiau ar vėliau jus pasieks ir kiti.

Frynjap rajone visi kvadratai buvo iškilę gan aukštai. Oomb kvadrato horizontus čia užstotų kiti kvadratai, kiek didesni. Tačiau Oomb kvadratas buvo toli nuo čia. „Buvęs mano kvadratas“, pagalvojo Oomb, išlipęs iš oromobilio. Jis paspaudė NVD* ir oromobilis pyptelėjo. Oomb apsidairė aplink ieškodamas lifto pakilt į dvidešimt devintą kvadratą. Jo žvilgsnis užkliuvo už nedidelio vaikio, laižančio ledus. Galbūt dėl to, kad laiko burbule Oomb neturėjo susitikt su kitais žmonėmis, jis įsispoksojo į vaikį. „Kaip man atsibodo žmonės su savo tragiškomis istorijomis, ko gero ir šiam vaikui nutiks kas nors bjauraus, “ pagalvojo palydovas ir nusipurtė. Gyvenimas laiko burbule atrodė tarytum ilgos ir gražios atostogos. 
Oomb pakėlė akis į dangų ir netikėtai pamatė atskriejantį meteoritą. Ivroke meteoritais lydavo tiek pat dažnai kiek Žemėje snigdavo. Daugiausiai meteoritų sustabdydavo meteoritų gaudytojai, tačiau būdavo ir nemažai nelaimingų atsitikimų. Oomb daug negalvodamas sugriebė vaiką ir puolė bėgti. Paslydo ir visu ūgiu išsitiesė. Vaikas išsprūdo iš rankų ir nusirito tolyn, o meteoritas nukrito prie pat Oomb kojų. Oomb apėmė nežmoniškas skausmas ir jis prarado sąmonę.

Atsibudo Oomb baltame stačiakampyje. Vietos užteko tik nedidelei lovai ir kėdei šalia jos. Nespėjus susivokti, kas ir kaip, šalia atsisėda Eldoogditas.
- Kaip jaučiatės? - klausia rimtas Eldoogditas ir nukreipia liūdną žvilgsnį į baltą stačiakampio sieną.
- Sušiktai, - sumurma Oomb ir piktai apsidairo. - Ką čia sugalvot tokioj šiknaskylėj? Sienos, povandeninis laivas.
- Man labai gaila, kad taip nutiko, - sako Eldoogditas. - Atvykau iš ateities, kad padėkočiau išgelbėto berniuko vardu. 
Oomb pakelia akis ir įdėmiai pažiūri į Eldoogditą. Tas pats jaunuolis, neseniai įlipęs pro jo kvadrato langą.
- Tu nepasenai?
- Ne, aš sugrįžau į savo kūną. Papasakoti, kad tas berniukas išaugo protingu vyru. Jis sukūrė specialią technologiją, leidžiančią susisiekti su kitomis planetomis. Mes susitikome su tokios keistos planetos Žemės gyventojais. Ech, jie taip panašūs į mus. Bendravimas buvo nepaprastai vaisingas. Tiek Ivroke, tiek Žemėje įsivyravo taika. Įsivaizduojat, jokių karinių konfliktų! Jūsų gyvenimas, išgelbėjus berniuką, yra nepaprastai prasmingas. Negana to berniukas nenurimo tol, kol neatrado, kaip keliauti tuneliais atgal. Jis norėjo jums padėkoti. - Eldoogdito veide pasirodo akinanti šypsena.
- O kodėl jis to nepadaro pats? - suraukia antakius Oomb.
- Porą dienų jis negalėtų ateiti, o po to... - Eldoogditas nebesišypso. 
Du vyrai minutei nutyla.
- Klausyk, jei aš jau mirsiu, - pirmas prabyla Oomb, - gal galiu ir aš nukeliauti atgal ir dar kartą pamatyti tą berniuką?

Ir Oomb, išlipęs iš oromobilio, pagalvojo „buvęs mano kvadratas“. Jis paspaudė NVD* ir oromobilis pyptelėjo. Oomb apsidairė aplink ieškodamas lifto pakilt į dvidešimt devintą kvadratą. Jo žvilgsnis užkliuvo už nedidelio vaikio, laižančio ledus. Oomb įsispoksojo į vaikį. Paspoksojęs kelias sekundes Oomb nesidairydamas nubėga. Jis skubiai pypteli NVD*, įlipa į oromobilį ir pakyla į orą. Pro šalį praskieja meteoritas. „Sujungt su Eldoogditu“, sušnabžda.
- Aš persigalvojau, - pasako du žodžius ir priduria, - atjungt ryšį.

Oomb metė palydovo darbą. Jis įsidarbino viename Cly restorane ir susilaukdavo daug mažiau padėkų nei dirbdamas palydovu. Po metų vedė ir susilaukė dviejų vaikų. Jiems gimtadienių proga paslaptingai linkėdavo „laimingų tunelių“. Oomb kvadrate visuomet buvo bent keturios katės.

Jei Oomb būtų pasirinkęs kitaip, du tūkstančiais tryliktais metais vasario mėnesį Žemėje būtų nutikę daug neįtikėtinų dalykų. Tačiau tais metais tą mėnesį Žemėje tiesiog nukrito keli meteoritai. Visai kaip Ivroke. 

*nesuvokiamai valdomas divaisas, Ivroke tuo laiku jį turėjo visi.