Tuštuma

Norėjau -
į širdį
įsigraužti -
buvai pasiskolinusi
skėtį sulankstomą -
maniau, kad apgausi,
nors žinojau
iš anksto...

Tuštuma,
tuštuma...
Visą dieną
dangus
ašaroja, lyja -
maniau neateisi.
Žinojau -
priekaištausi, teisi -
palaužiau 
žydinčią šaką -
prie autostrados.
- Kokiu vardu šaukti -
laimingas bilietas?
Žmonės šneka
iš skausmo
suplėšiau švarką
ir marškinius.

O tu, plėšai
mano laivus,
skandini burlaivius
ir lūpų dažais -
naujus takus,
naujus kelius -
paženklini.

Po šitiek metų
peržengusi
tėvų slenkstį
ir apkabinusi mane
kaip beržą -
skandini
mano laivus, baržas
nukerpi barzdą,
nudažai ūsus
ir išvarai
mano katiną
į daržą.

Norėjau
į širdį
įsigraužti,
o rankos -
nenustygsta
vienoje vietoje
ir pradeda aušti.