Darbo diena

Regiu tave
viršum dienoraščių
palinkusią - žodžių,
raidžių kalnus
ryjančią. Regiu tavo
geras, negeras mintis,
regiu - sakinių, poemų
dangoraižius
į dangų ridinančią -
regiu lekiančią,
plasnojančią
į rytdieną.

Pilnas minčių,
prietarų, mirtinai
liguistas priedo -
taisau, gardinu -
savo ir tavo kūrinius
ir valgau juos -
su pienu, sviestu
ir užgeriu - duoną, silkę
su alumi, su trauktine
iš Gardino. Ir geros,
negeros mintys -
pro dantis, akis
išsprūsta
ir dulkinais keliais,
takais nurūksta.

O tu, nešioji
mano liemenę rudą
susiuvi sagas ištrūkusias
ir keli geri
mano žodžiai
purvinais keliais,
takais nurūko.

Įklimpau ir aš
į tavo ugnį -
išaudęs ne vieną
margą raštą
ir geriu vyną, alų
perrūgusį.

Svaigsta galva
ir žvaigždės
lyg žvakės ima gęsti -
keliuosi, guluosi -
pilnas minčių, prietarų
ir mirtinai
liguistas - priedo -
taisau, gerinu
savo ir tavo kūrinius -
dirbu, plušu
kaip kurmis.

Rytais regiu
tave jauną, gražią -
už duoną, vandenį
dėkingą, o vakarais -
nerūpestingą
iš sapnų lekiančią
lyg į Dangų.
Dirbi, leki - visą gyvenimą
lyg gervė
rankas, sparnus
ištiesusi.

Regiu ir save
virš dienoraščių
palinkusį -
sakinių, žodžių
kalnus ryjantį -
poemų, odžių
dangoraižius
į Dangų ridinantį
ir negalvojantį
apie rytdieną.