Slenkstis

Atsargiai į duris nutrintas atminimų
Tos pačios rankos guodžia žibalinę lempą

Lašais ištirpusio medaus tarp pirštų
Nei dagčio galingesnę ugnį pečius saugo

Pavargus malkoms degt prabyla sienos
Figūrom judančiom šešėlinio teatro

Naktis sapnus sudeginusi tyliai
Per ryto slenkstį pelenu plevena