Motina

2.

O motina -
šventa namų dvasia
ir jos siela, širdis
kaip du paukščiai
kalnuose,
o sūnūs - darbo nemėgo,
vienas į mišką,
kitas į užjūrius pabėgo,
o dukterys - ištekėjo
ir tėvams nepadeda
ir tėvas, nuo visų slepia
trapiausią savo melą
į pagalves.

O tėvo žinioj
daug draugų,
moterų, netikėtumų
švelnių, malonių -
koks šimtas
ir septynios bulvės
į verdantį vandenį
ir tas melas -
skaudžiam motinos
atvirumui,
kaip žąsis į puodą
ir lyg praregėjimai
keptos bulvės į lėkštę,
o peiliai aštrūs
ir vis dėl to
atšimpa.

Tėvų, motinų
dienos, naktys
pavasariui atėjus
žiedais, pumpurais skleisis
ir didelis noras -
Praeitis, per dienas,
naktis žvangės
žirgų žąslais
Praeitis - prisiminimais
atvirlaiškiais nusileis
ir svetimi vaikai žais
prie kelio
besimėtančiais
suaugusių
vaikų žaislais.