rašyk.lt: Kūriniai / Pranas / Eil. pakuždėti sau (XLII)

Jau net nemoku į namus pareiti.
Atrodo, kelias žinoma, tačiau
Akiplotyje horizontas tįso
Kaip jūra išsiliejusi į pragarus toli.
Ten pasakų jau niekuomet nebūna.
Tik nuovargis su prakaitu dar vis sūrus
Ką bedarysi, Pranai?
Taigi gaudžia jūra...
Jūra gaudžia...
O rūmai gintaro Jūratės ir Kastyčio
Su dauž ti.

Blogas komentaras Rodyti?

2013-01-03 17:19

Šnekorius

Išmintingas tas jūros gaudimas.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-01-03 16:26

Čia ne Aš

Atstacysim, Pranuci, šįmet, viskų atstacysim, net ir Jūratės rūmus atstacysim, dar gražasni bus :);) Sėkmės gyvenimo kelionėje :)

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-01-03 15:26

Daineko

gerai sukalbėtas eilius

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-01-03 12:08

TomKomPotas

Namai toli, o prakaito jūra gili. Yra naudos iš sudaužytų rūmų - vis kokį skeveldrą ant kranto galima rasti.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-01-03 09:14

Kadagys

Patiko

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2013-01-03 07:57

Teta_Santa

Sakai sudužo rūmai?
Tai kodėl kas vakarą
vaikus po juos vedžioja mamos,
sekdamos istoriją
apie stipresnę galia
nei žmogus -
tikėjimą, viltį ir meilę.
Šių rūmų niekam nebesudaužyti,
deja, mes sugebam išsaugot jų
tik krislelius...

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas