Naujametinės melodijos

2.

Susmigo pirštai
į žiemos klaviatūrą
į žiemos melodijas
ir visas natas
kaip moteris
suvirškinęs
užsiplieskiu raudoniu
ir dabar, dabartyje -
ištirpusi aplinka
kaip sniegas -
ant šviežių laukų, debesų -
daug tiesų išsibarstę
ir ne vieną tiesą -
sugėrė dangus.

Per žiemą, galvojau
užsiauginsiu barzdą,
o kas su barzdotu
draugaus?
Norėjau taures,
bokalus pripilti
ir pakelti tostą
už Naujuosius metus
ir atsilapojęs,
kelnes nusimovęs -
prieš pačią pačiausią,
šalčiausią pilnatį...

Mama miltus išsijos
pasiėmus rėtį.
Sugrįš sutemos
žvilgsniais neaprėpiamos.
Grįš mama su pieno
kibirais pilnais,
grįš tėvas...

Švelnus tėvų šilkas,
šiurkštus vaikų milas
ir anksta, sūnui Angelui
po tėvų sparnais.
Gyvenu lyg parazitas
ir einu
pas svetimas moteris -
visai negražias
ir einu -
pas vieną, labai gražią
ir visai kitą.