Baltųjų pusnynų gruodis

3.

Bandau atsitiesti,
atsikalbinėti,
priešintis ir negerti
lyg tave nuogą -
piešiantis, tapantis -
mano priešas.

O draugės, seserys
per naktis nemiega,
kaip gervės skrenda
į man priklausančią žemę
ir šmėkščioja prieš akis
jų gėlėtos skarelės, suknelės
ir skrenda jos -
virš namų, medžių,
virš laukų, miškų -
lelijų, žibučių žiedais
išmargintos.

Ir lekia, skrenda
mano draugės, seserys -
pro mano alkanas akis,
pro didžiąją gamtos ramybę,
pro mano, tuščią skrandį -
skrenda - iš brolio, mamos
ir tėvo apleisto kambario
skrenda į mano
naujametinius kambarius
ir kaip jos skrenda,
kaip gervės skrenda, lekia
ir išlenda
iš po mano palovės,
lyg iš po žemių -
šarmotas senis Šaltis.

Išbrenda snieguolės
iš lapkričio suodžių
ir visi, mes patraukiam
į spindintį auksu, sidabru -
baltųjų pusnynų gruodį.