Supa motina mažą.
Krankia varnas ant stogo.
Karas!
Vakar karas.
Šiandien karas.
Karas rytoj.
Tiek daug metų praėjo,
O lig šiandien kariaujam
Su Žmogum,
Su Dievu,
Su Savim.
Sako, rankas reikia plauti.
Pavalyti dantis, kol yra.
Reikia, sako, į kalną palipti,
Kad pasaulį matytum toli.
O nuo stogo
Neskrenda varnas.
Krankia juodas
Į veidą,
Į širdį,
Į sielą.
Nemanykit, kad toks besarmatis.
Nežinau, ką kalbu.
Plunksną numeta varnas,
O krenta dangus.
Sunku žolei pakelti gyvybę.
Pelenai supustyti į trąšą.
Supa motina mažą,
Supa amžiną karą
Su Žmogum,
Su Dievu,
Su Savim.
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai.
Plačiau...
2012-12-27 16:15
Prisodrintas prasmių, giliai žvelgiantis eilėraštis.
2012-12-26 13:52
tobulėti yra kur. o šiaip gyvenimu kvepia. 4
2012-12-26 12:45
O nuo stogo
Neskrenda varnas.
Krankia juodas
Į veidą,
Į širdį,
Į sielą.
Jausmingumo pilna Jūsų kūrinėlyje. Smagu skaityti ir matyti vaizdus.Pritariu paukščiukui, virš 5
2012-12-26 12:12
Tiesiog stebiuosi Jūsų, Pranuci, mokėjimu įtaigiai valdyti žodį. Virš 5 :)
2012-12-26 11:14
Kartais nereikia "rankų nusiplauti", geriau tomis rankomis kurią nors kariaujančią pusę paremti. O štai sąžinė švari - svarbiau. Įtaigiai krankia varnas. Gaila, kad to karo niekas nelaimės...
2012-12-26 09:57
Labai gražu
2012-12-26 08:01
Rankas reikia plauti.
Valyti dantis, kol yra.
Reikia, į kalnus lipti,
Kad matytum toli.
5.
Krankia varnas
į veidą, širdį, sielą,
bet žino, pas Praną kelią -
kalėdinė naktis šilta...