Link tuščių namų

Šių dienų labirintuos
Takas
      joks neišmintas,
O aplinkui pusnynai
Stūkso
      vėl nusiminę.

Šiurpsta pušys prie kelio,
Lapines
        sunkiai kelia,
Vėjo šuorai asfaltu
Groja
        stygomis arfos.

Staugia, ritas per lauką
It vilkai
          ir nejaukiai
Pasijusi, jei vienas
Kirsi
          rūpesčių sieną

Tos šalies, kur nelaukia
Artimų
          arba draugo,
Vien baltasis košmaras
Sielon
          sumaištį varo.

Nuglaistytas asfaltas,
Rodos,
          jaučiasi kaltas,
Jog kartėlis laukimo
Pūgoje 
          tik prikimo.