į gruodžio lauką per duris
iššoko drungnas tvarto garas
garbanės avys
prieš akis
šešėliai lakstančių
vištelių
gaidys puikuojas
įžūliai tarp
pulko puskvailių kokečių
grėsmė jau tyko
nežinioj
pagautai
už senų akėčių
dangus žvaigdėtas
mirtimi apglėbė
šaltis žiaurų kirvį
dusliai į kelmą
širdimi
ištiško kraujas
sniegas tyli