Pasaulio pabaiga

2.

Pasens, sustos
mūsų laikrodžiai
ir mes, sustosime -
nepratę, prie lietaus
ir lapų, sniego -
krintančios klastos.
Karštis, lietus -
prisotins mūsų širdis
ir visą, Prano sodą, Sodrą -
ledu, sniegu
užklos.

Niekas, Prano
gerų norų nesupranta -
neįmenam užuominų
ir mes. Lašai krinta
į skardinį Prano stogą,
į veršio sprandą,
o žaibai, griaustiniai
į svetimas žemes...

Pas Praną -
pavasario sezonas,
prasidėjo -
o vasara, ruduo
ne užilgo ir žiema ateis
lauks Prano
ne vairuotojo egzaminas
lauks - gėlių
pilnas vazonas,
lauks, ne kapitono,
ne bocmano pratybos -
lauko gėlės - pavirs geležimi
ir galulaukėje lauks -
baltaskąrė žiema
ir naktis, lauks
ir nuskins, naktis
visus, ne laiku
pražydusius -
nuteis, pasmerks,
o Praną, kaip jautį
į aukštą ir žalią žolę
išves rytais.

Lietus, karštis -
prisotins širdis
ir visą, Prano sodą, Sodrą -
ledu, sniegu
užklos.