Palėpėje atminimus dėlioji.
Rikiuoji istoriją tėvų, senolių.
Alyvmedžių giraitę sodini
Nepažintos vienuolės sėklom.
Atsikvepi nustebęs, kai antai,
Sugrįžta tėvas ir likimo jo draugai.
Karūnuot tave prašei karalium.
Ar nematai, save kūryba jau karūnavai.
Ruošei palėpę, kurioje stebuklai gimsta.
Likimų kiek Šventosios valiai užrakinta.
O pakuždėjimų sau kiek tylių.
Neužtvenktas šaltinis prie namų.
Atkakliai raides renki, žodžius dėlioji.
Stebuklas – palėpėj Bažnyčia jau stovi.
Prie komplimentų Pranui - prisidedu, nuostabi jo poezija. Dėl kūrinėlio - graži dedikacija, ypač antrasis stulpelis. 3 (nes norint suprasti apie ką reikia žinoti niuansus :)
Dėkoju, tik va nesuvokiu, kaip atsakyti.
Tikiuosi, kad palėpė kažką pakuždės.
Tačiau jau būna, kai vienuolės abitą matau pakabintą ant sienos, kartais pagalvodamas, kad gal atminčiai, kartais suprasdamas, kad štai dar pro vienas užtvaras į laisvę prasiveržė Moteris.