Sakei
Kol grikiai dar, kol lubinai,
Kol bulvės bent truputį dera
Užaugsi, Pranai...
Ir tikrai, užaugau.
Net ne kur,
O pakraštėlyj Lietuvos
Po lenkais, vokiečiais, po rusais.
Plaukiau ir išplaukiau mažyčiu Skroblo upeliu,
Pakilusiu iš šaltinėlių
Neterškite, manęs, prašau
Jablonskiais, vitkauskais ar būgom...
Jau primiršau savo krašti cikru pabūti,
Kitap dar: dzūku – šiliniu...