Rašyk
Eilės (72033)
Fantastika (2158)
Esė (1685)
Proza (10318)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 17 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Ketvirtadienis. Atsibudusi nejaučiu pusės kūno. Narkozė dar veikia, o migdomuosius organizmas jau suvartojo. Laikrodyje ant sienos aiškiai įžiūriu 13. 07. Nuo šios akimirkos raidės ir skaičiai, kažkokie keisti, nesuprantami jų deriniai ima ir įsiveržia į pakitusią aplinką. Iš pradžių nekreipiu dėmesio, vėliau – veju juos nuo savęs, tačiau tie prielipos kaip mat tampa mano stebėtojais ir kalintojais. O gal saugotojais.

Neįtikėtinai greitai, maždaug po paros, atrandu būdą, kaip juos apgauti ir išsilaisvinti, savaip išnarplioti tą jų „mistiškumą“.

Guliu taip, kad prieš akis – dėl oro trūkumo pastoviai atvertos (at (a) lap otos) didelės baltos durys su užrašu „C700 Palata“. Tačiau žinau, kad skaityti reikia taip: „atalaP 007C“. Skaičiai su raide čia reiškia: aš KIETA (007), aš viską IŠTVERSIU, tačiau – cit (C) – nerėksi juk, kol siūlės dar nesugijusios.

Valgyt man neneša. Bet palatos kaimynės jau gauna skirtingai užkoduotus patiekalus. Tos, kuri džiaugiasi, kad po operacijos numetė šešis kilogramus ir dabar sveria lygiai šimtą, dieta vadinasi SA, kitos – PB. Abi jos – lenka-rusakalbės. Garsiai svarsto, ką tai galėtų reikšti. O man vieni niekai tai iššifruoti. Vieną pradžiuginu, kad jos valgiaraščio raidės sako, kad grįžus namo ji dėvės S dydžio aprangą (ak, kaip spindi jos mažos akutės!), o kitai – trumpai ir aiškiai pareiškiu „Po Barabanu“. Garsiai kikena, suėmusios ir saugodamos savo susiūtus pilvus.

Pagaliau pirmąkart lovoje atsisėdu, nuleidžiu sutinusias pėdas. Nors ir sunku, tačiau neištveriu ir šlepete lėtai užspaudžiu ant grindų snūduriuojantį rusvą tarakoną. (Ei, negi jau atsigaunu? …) Atleisk man, Viešpatie, už šitą veiksmą. Tu nežinai, kaip kartais gera paprasčiausiai ką nors pritrėkšti. Atsigulu ir mintyse iškart „nulaužiu“ tarakono kodą: 1-2-6.

Neee, vis dėlto apie atsigavimą kalbėti dar gerokai anksti. Sukyla temperatūra, paskiriami antibiotikai. Atėjusi sesutė stato naują kateterį, šį kartą plaštakon (fui, kaip nepatogu). Aplipdo jį visokiais pleistrais pleistriukais ir, išsitraukusi iš kišenės rašiklį, viename iš jų kažką pažymi. Nė kiek nesistebiu. Net gi apsidžiaugiu, nes kodas man visai patinka: 11. 00-12. 11. 21. Kapt kapt – migdančiai laša vaistai. Merkiuosi. Grimztu sapnan. Nardau tarp skaičių ir raidžių. Pati esu raidės. Tvirtos, bet švelnios. I J.

Po geros valandos išneriu. Išneriu į čia. O čia ir vėl keistai dera tarakonas ir sterili adata, ašaros ir juokeliai, išmatų dvokas ir dezinfekcijos garai. Ištiesiu ranką link spintelės, pagrabalioju, šiaip ne taip užčiuopdama man paliktą laikraštį. Verčiu lapą po lapo – lyg ir niekas nedomina dar, tačiau žvilgsnis palengva susiranda moterį prie šiukšlių konteinerio. Konteineris 1214. Skaičių dar nepagaunu, neįkertu. „Ketvirtadienis“… Iš praeities dvelkteli žuvies atliekų kvapas. Staiga noriu sušukti: „Gražuole, atsisuk! “ Ir ji palengva atsisuka. Nepatikėsit, kokia ji nuostabi.

Jaučiu, kaip po siūle sudilgčioja gyjantis randas.

 

* K. Dereškevičiaus "Ketvirtadienis"

2012-12-11 13:18
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-19 15:30
dienmedis
p.s. atsakymą palik mano namuose :D
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-19 15:29
dienmedis
įtraukė, tik įdomu ar autorius/autorė tai rašo iš savo patirties, ta prasme, ar teko kada budintis po nejautros? ir įdomus pasakymas "po siūle sudilgčioja gyjantis randas".. neįsivaizduoju kažkodėl kaip atrodo toks operacinis pjūvis kurį uždengia siūlė, lyg koks pleistras, būtent taip ir atrodo iš tokio išsireiškimo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-16 03:51
Le Hawk
Neblogai, bet man čia labiau panašu į prozą.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-12 20:19
Kelkraščiais
Aha, kodėl nutarei dėt į "Esė" skiltį? :)

Labai kabina tarakono kodas, valgių kodai ir veikėjos asociacijos po išnirimo. Net smagu įsivaizduot, kaip tu giliai ir toli galėtum išrutuliot pasakojimą, remdamasi vien skaičiais ir asociacijom (pvz., truputį sumažinus detalių gydymo aprašymų bei padidinus prarają tarp realaus palatos pasaulio ir sąsajų su atmintim/vaizduote).
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-11 19:30
Žillis_
Kaip čia pradėjus, bet, Ilja čia ne esė, daugiau dienoraštis - savasties išreiškimas, gaila,liga nepasirenka aukos. mes aukojamės dėl jos...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-11 15:08
bibliotekininkė
Stipriai, man patinka toks mieguistas rašymas, 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-11 14:37
Daineko
kažką palietė.5(ir to maža).dėkui
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-11 14:25
Kepkel
Jo, 5, nes čia esė.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą