Gero vyno turiu tik vienai

Aš myliu tave ir taškas,
Pabaiga, abejoti nedrįsk.
Nuo tavęs ištirpstu tarsi vaškas
Tiktai tu kaip laukinis žvėris.

Išvykimais venas mano plėšai,
O pagauta kaip stirna drebi,
Žodžius peiliais pavertusi tiesiai
Į atvertą krutinę smeigi.

Bet vis degini jūrą bekraštę
Savo žvilgsnio karštais spinduliais,
O vandens toje jūroje mąžta,
Laiko dūžiais kasdieniais, trapiais.

Tad prašau nedaužyki ąsočio,
Jį pripyliau tik tau sklidinai.
Paragauki tą vyną bepročio,
Gero vyno turiu tik vienai.