Vienuolės malda

Nuplėškit nuo manęs vienuolės rūbą!

Išleisiu sielą pasivaikščioti į rūką.

Prie ežero naktinio snaudžiančių beržų glėby...

Tu nustebai? Kodėl tyli?

Gal netikėjai, kad galiu

Taip geisti ir nekęs vienu metu?
---------------------------------------

... kad leisčiau sau numesti grandines

Ir susirinkti laimės nors šukes...


***

Kalbuosi su tavim...

O tu net nežinai

Koks man brangus esi...

Tu net ir nesvajoji, kad į tave kalbu...

Kad tavimi kvėpuoju.

Kad tavim degu.

Kad pas tave einu.

Kur tu? !

Nesurastas, bet nuostabus.

Nepaliestas, tačiau mylėtas.

Neišgirstas, bet išsvajotas.

Aš pas TAVE einu!

KUR TU?!