... aš ne vakar gimiau ir rytoj dar ne mirsiu. Pasakyk, gal geriau man nugrimzt į paviršių? Tu ne vakar gimei, dėl mirties – nebūk tikras. Atsakyt man sunku, o paviršius tas tvirtas? O paviršius tas tvirtas kaip betonas, kaip plienas. Ne vienam jis man skirtas, aš juo vaikštau ne vienas. Gal ir tu tuo paviršium atbėgti norėtum? Aš šakų tau prikirsčiau tu pavesi sėdėtum. Po šakom tom matyčiau aš rūką ir pienes? Ar pasiektų man delną rudeninės ražienos? Ar norėčiau? ... galbūt... atsisėsčiau kamputy... Tik toli tas paviršius, nežinau kaip papulti....
Gražiai ir jausmingai apie gyvenimo ir reiškinių įvairiapusiškumą. Į paviršių nugrimzti - įdomi mintis (ne visada tai, kas plaukioja paviršiuje yra vertybė :)