Dėlionės

18.

Debesys,
paukščiai -
kiek užmatai,
o žmonės -
vienur varu,
kitur gražiuoju,
ar vogčia, paslapčia -
į svetimą klojimą, gryčią
ir mes, jau vaikai -
pradedame meluoti, keiktis,
pradedam - svetimus pinigus,
svetimus obuolius vogti
ir pradedam -
svajoti, galvoti.
- Paukščiai miršta,
žmonės miršta,
o metai ir mūsų dienos -
plunksnas meta.

Netikėtumams -
norisi užbėgt
už akių - šalin -
visas žodžių,
minčių dėliones -
reikės dobilus pjauti
poryt, reikės
pavėsinę, po medžiais -
pasistatyt.

Keisti
netikėtumai -
minčių, žodžių -
dėlionės, kaip vienuolės -
juodais, baltais abitais,
o žmonės, kaip paukščiai -
valosi, kruvinus snapus,
o tu - naktimis ir dienomis -
viltimis, paslaptimis - masini
ir po žilvičiais sakai.
- Kaupdama pinigus,
kopdama medų -
negali, man vienam
atsiduoti, atsipalaiduoti -
mano porėmius, rėmus -
velki kaip pavalkus į namus
o kapuose, namuose
mintys it gervės -
rugsėjo dangumi, įstrižai.
Keisti netikėtumai dedasi
ir tie paukščiai,
be sparnų - žmonės
ir tie skrendantys
lyg su sparnais -
beržai, klevai.