Gyvenimo stotelėje
Aš- vieniša keleivė.
Neliko žodžių ir minčių.
Pradingo kelias.
Kur jo pabaiga?
Esu visai viena.
Man liko atmintis,
Kad buvo metas,
Kai mojo, šaukė kelias.
Tai čia, po kojom
Buvo jo pradžia.
Dabar man šalta.
Užuovėjos aš neturiu,
Nebeturiu šviesių minčių,
Neberandu lietaus,
Kuris savais lašais
Nuplautų tamsų kelią.
Gyvenimo stotelėje
Esu visai visai viena.