Šiaulių Katedrai

tuštėja miestas
išgręžtom akiduobėm
fasadai
klegančių mokyklų
matuojasi ofšorą
hanzos  citadelių
suplukę dievo
žemiški tarnai
neklysta
bažnyčių savąjį
pasaulį susitvėrę
aplaistė švęstu
vandeniu naujas
šventyklas
pavargę
graibo Kryžių
kalno vėrinį
prie Katedros
baltos užstatė
žemės lopinėlį
iškilo dvaras
dvasingumui
vietos
nebeliko