Kažkaip ne taip atsitrenkiau į titnagą
Kvailai manydamas —
Kažin, ar skauda jam?
Paglosčiau tartum vaiko baltą galvą
Ir tik tuomet suskaudo man...
Ėmiau nuo lauko ir nešiau į Vilnių
Tikėdamas, kad į gimtinę bus arčiau,
Bet — ne.
Jie, tie keleliai dar pratįso
Lyg į Paryžių vesdami mane.
O baltas titnage, vilnieti mielas,
Ko gero, klausiau nekvailai —
Ar skauda tau?