Skaičiuoju skaudulius.
Be reikalo. Žinau.
Bet tegu būna surišti į krūvą.
Galbūt toks laikas bus,
Kai, užsimojęs it žaibu,
Perkūnui trenkus, degins šitą turtą.
Atrodo, jog ne gaila,
Tačiau kai įgelia mintis giliau,
Neigiu nesuvoktą jausmų tikrovę
Ir vėl tuos skaudulius kaip žagarus žarstau,
Kad ne kartu užgriūtų.