Ovalo tikrai nebandžiau akcentuoti, juolab kad ir skrydis tas tik banaliai prisitaikantis prie stačiakampės aikštės geometrijos, bet kažkaip jis čia lenda į akis, nors tu ką.
`apsimeta - nieko nebuvo` - po viso to - kam bauginančio, kam džiuginančio - sparnų plazdėjimo, triukšmo, mirgesio - vėl ramybė, vėl galima įžvelgti žmones, juolab susitarta gi susitikti (nedėkinga vieta, jei nenumatytas konkretus taškas ar plytelė, chi)
Na, nuo taikos ir meilės iki barnio triukšmo ir jausmų apdergimo gyvenime nedielis atstumas (: Taigi, balandžiai tinka įvairiems atvejams. Bet juk balandžiai sugrįžo, reiškia baimės jau nebėra, galima apsimesti, jog nieko nebuvo... Kaip ir triumfuojančio pojūčio širdyje, kad pavyko nubrėžti padangėje ne kokį nors taisyklingą apskritimą, o jausmingą ovalą. Paskaitęs Ysigalvojau dar labiau prisigalvojau (:
Mhm, kodėl ovalas... Ir apsimetimo motyvo neįspėju.
Labai įdomu, kaip žmonės skirtingai išvysta: skirtingai nei Tom Kom Potui, man prieš akis iškilo balandžių kolonijos prie Žaliojo tilto, jų grėsmingas triukšmas, būriui staiga šovus virš žmonių galvų, nudergti kioskų stogai ir baimės pojūtis.
Bandau mintyse atkapstyti, ar turi ką nors bendro ovalo simbolika su tais susitikusiais žvilgsniais. Dėl balandžių - viskas aišku (taika, meilė, per vestuves leidžiam į orą ir t.t.). Ai, ką čia apie tą geometriją bekalbėti. Va, tas apsimetimas, kad akimirkos džiaugsmo nebuvo - žavus.