Netikėtas svečias

1.

Su nuoskauda
ir ne laiku -
šniokščia vėjai
ir neramu, nejauku -
apraudoti langai, vaikai
ir miegoti,
ir gyventi pavargai?

O beržai, klevai -
lyg palmės
ir aš, nubundu,
ir aš, pavasarį jaučiu,
ir vėlei susipainioju -
tarp braškių,
aviečių, avižų,
tarp  - nekviestų
svečių.

Nemiegu -
kėliu tostus -
už priešus, draugus
ir keli, kartūs lašai
nukrito
ir negaliu sugriebti,
o rytinės žvaigždės,
kaip ant veidų -
šašai.

Su ugnimi
pašokęs
ir kruvinas,
kaip toje dainoje -
seni, jauni šoka,
o aš, krentu
į sofą ir tavo stalą -
kumščiais
trankau.

O už langų, durų -
rytais, vakarais
beržai, klevai supasi
ir ant žemės gulasi
šešėliai jų,
o už sienų, miškų,
užtvarų, tvorų senų -
žvaigždžių begalybė -
apsitaškius
purvu ir sniegu,
o mėnesiai, metai,
kaip vaikai
šviesiaplaukiai,
ir velniai
kaip angelai
ir be ragų.

Lenkiu
malūną, mišką,
lenkiu
tėvų namus -
didžiausiu lanku
ir švintant
ir temstant -
prie namų -
nejauku,
o širdį, nosį -
taip gelia, taip gelia
ir taip svaigu, šviesu -
nuo tavų sijonų, suknių
ir jaučiu savo,
ir tavo galią,
ir vienišas verkiu.
Suakmenėjo
plaukai, pirštai,
ir tolsta
dainuodami -
mano miškai
ir laukai.