rašyk.lt: Kūriniai / Pranas / Eil. pakuždėti sau: (IV)

Negi pernakt nemiegojai,
Kad saulei tekant rašytum:

Negi toks tuščias esu,
Kad žodžių kelių negaliu pagiedoti.
Antai, ištirpo menulis danguj,
Nepaglostytas žodžiais,
O siela tuščia it skylė,
Į dangų ar pragarą einant,
Bet rytas vis tiek neužmiršo pašaukt poetu,
Nors žino, kad šiandien numiręs esu
Ir šitaip, deja, jau ne kartą...

Paglosčiau jo šitokį raštą
Ir žodį kalbėti panorau:
Mirki, poete, kaip galint dažniau,
Širdis gerumu suskaudėjo,

O jo iškalbėtus žodžius,
Kaip paveikslą į rėmą įdėjau.

Blogas komentaras Rodyti?

2012-10-18 10:13

bibliotekininkė

Taip, Pranas parašė teisingai, apie poeto dalią, mirtis ir gyvenimas - tikroji mūsų kasdienybė. Nepasaldinant ir nepersūdant. Taiklus būties perteikimas.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2012-10-18 08:46