aš tranzuoju į rudenį
tiesiai
nusitaikius savim pro šalį
apsižvalgius naujam pasauly
pro pakeltą lapų vualį
užtrukau savo ilgesio įlankoj
veik nuplėšus tuštybei kamžą
dar mąstau
ar tikrai būtų verta
susidegint
ant rudenio laužo
o lietūs kriokliais už lango
krečia liepą ji
ženklus man rodo
šitas miegas naktinis ne amžiams
prabudimas tikra paguoda
nes dar reikia per ledo lytį
dar žiema
išbalintais skruostais
tik ar leis neštis glėbiais
ką myliu
išsivežt lagaminuos iš uosto