Babajaus laimė. Pradžia

Maceinai nusibodo Mamedova ir jis apie tai pasakė.
Mamedova išvarė Maceiną iš namų, o pati susidėjo daiktus ir išvažiavo pas Babajų.
Babajus labai apsidžiaugė, kad Mamedova susipyko su Maceina,  bėgo jos pasitikti, užkliuvo už chalato skverno ir nuriedėjo nuo laiptų. Nusilaužė viską kas vyriška: nosį, kojas ir dubens kaulą. Liko tik lengvai judančios  rankos, bei nenuilstantis pasakorius – liežuvis. Babajus galėjo tik šliaužti sukandęs dantis.
Babajus prisiekė nubausti už tai Maceiną. Tik jo žodžių niekas negirdėjo, nes jo liežuvis nevaldomai  tabalavosi .
Maceina, išvarytas iš namų laiko veltui neleido. Nuėjo į skverą prie MacDonald ir pradėjo kabinėtis prie moterų ir merginų, prieš tai, žinoma, susitaręs su kapitonu Babenčiku. Po pusvalanžio kapitoną Babenčiką rado su kirstine žaizda dubens kaulo srityje.  Gal be reikalo Maceina su juo tarėsi?
Kažkas prašliaužė pro nužudytą Babenčiko kūną ir netikėtai nutrynė Maceinos paliktus pėdsakus.
Sekliai keikėsi kiek galėjo.
Maceina  parsivedė mergina į savo nuomuojamus namus Antakalnio bendrabutyje ir ilgai vakarojo.
Merginos vardas buvo labai keistas: Ona. Maceina negalėjo ištarti tokio vardo. Jis mokėsi visą naktį ištarti merginos vardą, bet ryte suprato, kad su šią mergina jis negalės gyventi nei minutės.
Maceina atsinešė šiukšlių maišą lavonui sudėlioti ir užsimojo fiskariniu kirviu prieš miegančią Oną.
Mamedova sugrįžo netikėtai. Babajus norėjo valgyti ir alaus, bet negalėjo išeiti iš namų ir pasiimti sacialinės pašalpos, todėl moteris pasišovė jam padėti ir nuskubėjo paimti iš Maceinos namų Babajui duonos kriaukšlelę ir alaus, jeigu dar liko. Ji buvo naivi ir, gal būt, gailestinga, nes pagailėjo badaujančio.
Maceina jau buvo beištaręs merginos vardą ir iškeltu  fiskaru paskirstęs į celofaną.. kai į bendrabučio kambarį, pro užrakintas ir užremtas duris, išsiveržė Mamedova. Ji nieko  neklausdama, atėmė fiskarą ir atidžiai pažiūrėjo į gulinčią moterį.
Kada iš  Maceinos atėmė kirvį – jis prarado lygsvarą ir susipainiojo chalato skvernuose. Nukrito jis nuo  laiptų ir susilaužė viską, kas buvo  Maceinoje  vyriškai  gražiausia: dubens kaulą ir uodegikaulį, beto, prisikando liežuvį ir išsinarino abiejų rankų pirštus.
Mamedova pasigailėjo atėmusi kirvį iš Maceinos, nes dabar pati spaudė kirvio kotą.
Maceina pats būtų viską sutvarkęs, o dabar Mamedovai reikės tapti kaline.
Netikėtai į bendrabučio kambarį sugužėjo policijos eiliniai: Vacys, Bernotaitis, Kalvinis, Bubinis ir jų vadas pulkininkas –leitenantas Babenčiko brolis.
Vyrai sustabdė žudynes.
Maceina buvo suimtas luošas ir paleistas irgi luošas. Maceina atvirai buvo apkaltintas Babenčiko tyčiniu nužudymu, gaunant naudos: nemokamą leidimą užkabinėti merginas.
Babenčiko brolis už brolio netikėtą nužudymą padarė Mamedovai vaiką.
Kada niekas neįrodė, kad Maceina kaltas dėl Babenčiko mirties, Babenčiko brolis širdingai atsiprašė luošai atrodančio Maceinos, pastatė jam du butelius degtinės „Sobieski“  ir išskubėjo į  Kovo 8 gimdyklą Liepkalnio gatvėje, nes kažkas jam du kartus skambino telefonu.
Maceina numojo ranka. Ką jis galėjo padaryti? Nebent pradurti Babenčiko brolio audi 80 padangas.
Ir kaip tik  tuo metu į Maceinos bendrabutį Antakalnyje iššliaužė Babajus.
Jis buvo pavargęs, bet laimingas.