Skylė. Pradžia

Kazlas slėpė skylę šiknoj, nors Mamedova visą laiką kartojo:
- Ką jau turi – nepaslėpsi.
Kažkaip nepatogu vaikščioti ir prieš kitus žmones gėda, kad turi šiknoj skylę.
Reikia kažką daryti. Paklausiu aš tų, kurie aukščiau stovi – pagalvojo Kazlas. Nepagailėsiu savo jauno kūno. O gal užlopis? O gal duos kamštelį? Reikia save prižiūrėti. Gal ir santykiai mūsų su Mamed pašlijo dėl tos skylės?  Ne be reikalo ji primena. Jai gerai – ji tikriausiai jokios skylės neturi. Tikriausiai. Dailioji lytis skylių neturi, todėl man ir prikaišioja.
Kazlas nuskrido į Ten Šanį, užlipo į kalno viršūnę ir ten sutiko visišką vienuolį. Taip pat lietuvį iš Tauragės.
Išklausė aukštasis Kazlo bėdą ir tarė:
- Kas ant tavęs sako – tas ant savęs pasisako.
- Negali būti??? – nustebo Kazlas.
Grįžo Kazlas nuėjo pas Mamedovą ir sako:
- Nusisuk, nusimauk ir pasilenk
Išsigando Mamedova ir pasilenkė ir nusisuko.
Kada Mamedova atsisuko ji pamatė žaliom akim besimarkstantį Kazlą:
- Ir aš dėl to turėjau važiuoti į Ten Šanį???