Žaidimas baigtas

Geriu vis, geriu vakarais
              skambėjimą rudenio godžiai,
Paglostau medžius akimis,
              lyg padedu paukščiui pakilti,
Žinok, man nesvarbūs visai
              tavo vingio naktiniai kryžiažodžiai,
Lyg skvarbus drebulys,
              nuvingiuojantys miegančiais tiltais.

Nežinau, gal šią naktį
              svarią pėdą įspausiu iš lėto,
Lyg palietus kažką,
              kas išduoda, užgauna, įžeidžia...
Pasilieku už vakaro šito,
              kad kažką nutylėti
Ir stebėti, kaip taikliai
              baltas rūkas ant mūs nusileidžia.

Tavo pėdas klastoja ruduo
              ir lapais raudonais apmėto,
Pilkas vingis migloj
              išnyksta su rytmečio dūmu, -
Mano rytas trokšta šviesos,
              o švinta iš lėto iš lėto...
Ir gomuriu teka gaivos 
                          begalinis saldumas.

Aptrupėjęs motyvas nakties,
              plečia vyzdį į aušrą prinokusią,
Ši, aistros apžavėta,
              apsipylusi spindesiu šoka,
Patikėk apsisprendžiau,
              ties saulėta rudens ekvinokcija,
O dabar jau einu,
                nes vėlu, apmaudu ir šaltoka.