Cirkas

tavo cirkas iš gėdos nušoko nuo kabančio tilto
kai fakyrai suklydo – ne ugnį o saulę prarijo
apkabino tamsa mus it pusmaišis švino pripiltas
tu tylėjai o klounai su piemeniu laukė mesijo

auksaragė karvutė ralio uodega šilkaplaukė
jie raliavo išbaidę tarpuragy perinčias kieles
nes rugpjūčiui ribas tarp ligos ir sveikatos išbraukius
nebijojo sudužti galudienę natą nuskėlę

pabudau tik po sol – su vamzdeliais ir zondais į šnerves
popietinė seselė skubotai palatą vėdino
kaip apynasrį skausmą bandžiau nuo savęs nusinerti
cirkas vėl gastroliuos tik suleiskit dar vieną morfino