Seniai žadėjau pasakyti,
Nemuilinant kitiems akių –
Girrrrtuooooklis aš...
Tiek daug stikliukų nulingavo per rankas
Ir, žinoma, jų pėdsakai į nieką neištirpo.
Girrrrtuooooklis aš,
Broleliai, seserys ir tie visi,
Kurie dar girdite šiandieną.
Ir vis dėlto man nuostabiai gražu
Svajoti išdrožtą pušelėje save
Su taure rankoje,
Iškeltoje iki dangaus.
Ar matote, šventieji?
Aš atnešu jums dovanų,
Ne tik šilinių girtuoklėlį...
Pasveikinkit šita taure ir tuos,
Kurie dar netgi lito nepragėrė.
Oficialia kalba sako - alkoholikas, liaudis - pijokas, grubi forma - chronius ir t.t. O čia sugebėta taip šiltai ir jaukiai įvardinti - Girrrrtuoklis. Ir kūrinėlis toli gražu neprimena diagnozės - toks optimistinis. Prisiminiau - "...Prezidentė leidžia..."(:
Kunigai taip pat per mišias kažką geria.Viską lemia saikas ir laikas.Pasakyta praktiškai. Poetas visada turi dėmesyje esamą plinką ir kartais perkelia pirmuoju asmeniu.Geras ,prasmingas eilėraštis.
nu juokingas tekstas.
jei žiūrėt rimčiau, tai - nėra lito pragerto, gal pragertas tas, kuris buvo sumokėtas už alkoholį, o jo nereikėjo - buvo per daug ir panašiai. jei sumokėtas litas už reikalingą žmogui kiekį alkoholio, kuris nepakenkė nei sveikatai, nei smegeniniai - tas litas nėra juk pragertas. pažiūrėkite kiek litų yra pravalgytų - ir žmonės gyvena savo kūne - kaip pragare. nubunda rytą, ir gyvent nesinori, nes nuo antsvorio negali paeiti savo kojomis, o kažkada galėjo...
vienas girtuoklis, kuris įgavo prieraišumą, priklausomybę alkoholiui (mat alkoholį gamina ir mūsų organizmas, o jei jo gauna organizmas išoriškai, pats nustoja gaminti, kad nebūtų per daug jam, ir taip žmogus patampa alkoholiku) tai tas alkoholikas, norėdamas išsivaduoti iš tos įgytos priklausomybės, nuo kurios tikriausiai sunku išsivaduoti, jei žmonės sako ampules įsisiuva, kad save sutramdyti, ir jei išgers jie žino, kad ta ampulė nuodus į organizmą paleis ir gyvenimas baigsis, anksčiau nei turėtų, na tai jei tokių priemonių imasi, tikriausiai labai sunku išsivaduoti; tai tas alkoholikas turėjo tokią maldelę, kurią nuoširdžiai kalbėdavo įmedituodamas į joje esančią mintį; o ji - labai išmintinga savo turiniu, ir visada nesenstanti laike, tinkanti apskritai gyvenime žmogui, kuris ugdo jausmus, juos auklėja, puoselėja dvasią, ir koja kojon rūpinasi kartu ir fiziniu ir dvasiniu kūnais paraleliai, randasi visada ieškojimo ir pažinimo stadijoje, taip pat ir alkoholikui, narkomanui - bet kam nuoširdžiai besistengiančiam prarasti kokią nors priklausomybę, ją išgyvendinti, išsivaduoti iš nelaisvės, tegul ir kleptomanui, bet kam, ta maldelė tokia:
"Dieve, suteik jėgų man pakeisti tai, ką aš galiu pakeisti, ir stiprybės priimti tai - ko negaliu pakeisti, bei išminties - atskirti pirmą nuo antro", – štai tokia maldelė; kasdien koncentruojantis į šią mintį, savo veikoje, ir praktikuojant, galima ir prašviesėti, kad ir būnant kokiu nors pavyzdžiui mediku, kunigu, kuris turi įeiti į ateinančių pas jį padėtį, kad tiksliai parinkti maldą, kuri galėtų tam ateinančiam ją kalbant, į ją įmedituojant, padėti nuskaidrėti protui ir sielai sugrįžti, kiek jai įmanoma, į ramybę; būna daktarų - šarlatanų, o būna ir tokių, kurie ir padarę viską ką galėjo, alina save, ar tikrai negalėjo pagydyti, go jei būtų padarę kitaip tos operacijos metu, gal... tai gi - ta maldelė labai išmintinga; jam dar nebuvo suėstos visos smegenų ląstelės; o troškimas išsivaduoti buvo labai didelis.
tai gi, čia, pas jus Pranuli, tik poezija, baikos, bet kas turi tokią problemą, tokį sunkumą iš tikrųjų, ir nuoširdžiai nori iš to išsivaduoti, dėdamas tam visas pastangas ir vėl nebeturėdamas jėgų neišgert taurelės ir neužsivesti, iki lašelinių, ligoninių ir t.t. tam tas eilius neatrodytų juokingas; juk taip.
įeikite į tokio žmogaus padėtį, kontempliuokite, ir pabandykite pamatyti kas čia parašyta, na bent kiek kiek įmanoma kam. o neturinčiam tokių problemų, jis gali atrodyti labai žavus, nes neturi sunkumų. (galima įeiti į bet kokio žmogaus padėtį būnant žmogumi, ir tam nereikia talento...)
___________
man gražiausia, poetiškiausia ta atkarpa, ji pozityvi, bet tai tik poezija, tai labai tolima tikrovei. bet, kai neturi sunkum7, taip skaitalioji, tai graži ir lengvai girta - juokinga tokia ši atkarpa:
"Ir vis dėlto man nuostabiai gražu
Svajoti išdrožtą pušelėje save
Su taure rankoje,
Iškeltoje iki dangaus.", – bet girtuoklis jums, alkoholikas taip niekada nepasakys, kad jam gražu; jis arba bus jau sunaikintomis ląstelėmis smegenyse, menkai mąstantis apie grožį, o tik kur ir kaip jam išgerti - jis jau alkoholio demono nelaisvėje visiškoje, jo nebėra paties, jo smegenis užima viena mintis - iš kur gaut alkoholio, ar kokioje cheminėje medžiagoje jo yra, jei nebeįperka alkoholio; arba - tas kuris nedegradavęs, nori išsivaduoti, sakys kad tai jo skausmas, tai jo bėda ir nelaimė - priklausomybė alkoholiui, bet tai jam tikrai nebus gražu; pas jus čia tik poezija, juokinga tokia; tokia lengvai išgėrusi -lengvai apsvaigusi, juokinga, bet labai tolima tikrovei, tolima tiesai. Поэзия, но долёкая от истины; малоправдивая - мало правде подобная.
(nėr lietuvių kalboje to žodžio Истина - o Tiesa, tai правда; todėl rusiškai paaiškinau)