06.20 (iš dienoraščio) skiriu apsigalvojusiai Keliu

keista laukti
nepažįstamos draugės,
kai žinai,
kad ji neateis

keista ir gera

      *

gerdama kavą
stebiu undinėlę
ir mąstau
apie tavo tekstus

ryžtingiausiai,
visus nugalėdama,
ropščias mintin
„Epikrizė“

bet argi ne liūdna,
juk ši metalinė panelė
neturi blauzdų
ir jokios pasaulio lašinės
jos nebeišgelbės

        *

melsvas surfinijos žiedas
iš stalo plyšio
perėjęs vazon
supratingai kinkuoja
pritardamas muzikai
Alphaville? Bronski beat? -
tu žinotum...

        *

šypteliu pagalvojus,
jei ant visų stalų
mirktų mėlynos gėlės,
ar atrastum mane

tarpe šių vokiečių,
cepelinų bandytojų

        *

iš kažkur atsiradus
juoda katė
slenka
Vilnelės pakraščiu

ji niekada nepereis
kelio undinėlei