naktis alsuodama paukščių čiulbėjimu ištirpsta ryte ... be patoso :) tas siaubas ir galybė man kažkaip nepatiko, perlenkta lyg ... na nebent naktis turėjo kažką negero nuslėpti , bet suklupo - lyg ir per menka užuomina ... 3-
nerašote nesąmonių, ir tai labai gerai. Aiškiai jaučiama vibracija, ką norite išreikšti - kaip gerai jaučiasi lyr. her. (savijauta neišgalvota - viskas sutampa.)
trūkumas - raiškoje silptos vietos (kaip išraiškos priemonės (man taip atrodo): "virš miesto perkirsta tyla, iš siaubo suklupo naktis", – kuo pasireiškia siaubas (kodėl galvojate, kad naktis suklupo, ir kad iš siaubo?
tai svarbu. (be nakties nebus dienos - naktis ir diena visiškoje santarvėje ir harmonijoje.) tai silpna, pirmiausiai - tai tik žodžiai, o kūrinys geras, jei jūs piešit detales, kurios jums pasirodė, kad naktis klumpa, ir kad ją apėmė siaubas - išgyvena siaubą.
Nors naktis ir diena yra tokioje santarvėje, kurios negalėtų pažeisti net trečias pasaulinis prasidėjęs - lygiadieniai nei pavielotų, nei uždelstų - saulė tekėtų ir leistųsi, kaip tai dariusi. (paukščiai, kentėtų, žolės kentėtų, žuvys vandenyse - taip pat - žmonės kentėtų, taikūs vaikai ir kūdikiai - bet diena ir naktis, būtų virš to; jų sąjungos, jų santuokos negali sutrikdyti net žmogaus veikla Žemėje - Joninės vadinamos liktų per Jonines, o vadinamos kalėdos - per Kalėdas...
tai ta vieta silpna, antra dėl pačios idėjos kurią išrutuliavote, kaip džiaugsmą "džiaugiasi paukščiai meile pašėlę" --- tai gerai. Pradžia silpna - tiek raiška, tiek mintimi, nes pas jus diena svarbesnė nei naktis - o esmė juk pusiausvyra, ne diena ir ne naktis. Ir jos tą pusiausvyrą - laiko, ir intervalą LAIKO išlaiko, nepriekaištingame balanse.
pas jus IDĖJINĖ (EILĖRAŠTYJE) pusė yra tokia "neigiate naktį" - ar žinote kad "Tik tamsoje šviesa - tiktai tylėjime žodis" (tyloje juk žodis.)
Gali būti naktis ir suklupusi, ir atsistojusi, ir apsiverkusi, ir įniršusi, ir taip pat gali būti su diena - bet reikia žiūrėti kontekstą, bendrąją idėją. O jūsų bendrojoje idėjoje yra ŠLOVINIAS tokių dalykų kaip Meilė, Džiaugsmas, Šviesa, Šlovinimas Būties ir buvimo, tai reiškia Dievo šlovinimas - jo sutverto pasaulio, kuriame ir mes, po saule - tokia yra jūsų idėja tekste, toksai kontekstas, ir šia tau - naktis siaube, naktis suklupo?.. Ė, čia negerai šiame kontekste, Tiktai tamsoje šviesa - tiktai tylėjime - ŽODIS.
tai gi, šiame kontekste klaidingas Nakties paveikslas, kurį jūs nutapėte, nes dievas sukūrė, tą pasaulį, visiškoje harmonijoje (harmonijos dėsnis chaose.) Molekulės juda pagal labai tikslų dėsnį, jo nepažeisdamos, ir galima būtų pasakyti, kad dievas žino visas jų trajektorijas, daugiau niekas, NES dievas yra šiuo atveju tas dėsnis - molekulinio judėjimo dėsnis. (kai molekulė nuo molekulės randasi per pusė skersmens, jei ją skelti per pusę, jos stovi vietoje, kada didesniu atstumu, jos viena kitą traukia, o priartėjusios mažesniu atstumu - stumia, ir stumdydamos viena kitą, traukdamos, jos dar atsitrenkia į viena kitą, tas judėjimas visiškai chaotiškas, bet tas dėsnis žino, kiekvienos trajektoriją, idant tas dėsnis yra dienas. ) tai gi - Šlovinant dievą, nereiktų neigti nakties. Ji visada laiku, kaip ir rytas laiku.
Silpna pradžia duotame kontekste, tiek raiška (geriau rašyti ne suklupo, o kame jūs matote klupimą - detales, bus stipri raiška), tiek silpna matyme, jos neigime, nėra siaube tas, kas yra santarvėje harmonijoje ir ramybėje. Toks yra dievas, ir net jei trečias pasaulinis - tame geografiniame taške (Žemėje) kur gyvena žmonės ir paukščiai, saulė kaip laikysis ilgiausiai dienoje, taip ir laikysis - t.y. diena bus ilgiausia, po to pradės po minutę trumpėt - nepažeis to balanso...
Tai tiek. Smagu, kad šlovinate Dievą, tik va neigti tada to, ką jis sutvėrė, nereiktų. (jūsų eilėraščio kontekstas - idėja, šio teksto DIEVO ŠLOVINIMAS.)
Pagalvokite dėl šių riebiu šriftu - juodžiau paryškintų eilučių:
virš miesto
perkirsta tyla
iš siaubo
suklupo naktis, – Dievas sutvėrė tobulą naktį, kad galėtų į ją sudėti šviesą, ir ji, (naktis) tokiame kontekste, šioje odėjoje yra visiškai rami...
Pradžia intriguojanti, o tolyn - žemyn (gal dėl tų paukščių, akių ir gėlių - mano galva, yra kategorija žodžių, turinčių savybę sumenkinti eilėraščius, nebent būtų super originaliai arba jautriai pateikti.) Dar, mano akiai gražiau kai "pezažiniai" eileraščiai tapomi subtiliai, ne pompastiškai ("neša dieną....iškėlęs", "saulės galybėj"). Visgi ryto kvapą prisiminiau.
džiūgauja paukščiai
meile pašėlę...
Atrodo ir lyg nieko tokio nėra, bet kūrinėlis šiltas, maloniai skaitosi, be įmantrių frazių, tuo ir užburia.Man patiko, sėkmės.