Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





ieva3003 ieva3003

Ta diena

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


Tuo metu, kai Vladivostoko gyventojai ieškojo, ką valgyt vakarienei, ir kalbėjosi apie  praeinančią kupiną sukrėtimų dieną, o Belizos gyventojai ramiai miegojo, nežinodami, kas jų laukia, Lietuvoje atėjo penktadienio rytas. Buvo tamsu, nors pirštu į akį durk. Tiesa, iki to ryto lietuvaičiai labai retai sau durdavo pirštais į akis. Likus keturioms dienoms iki Kalėdų, Vilniuje ryte skraidė lengvos snaigės, o mašinas buvo aptraukęs ledukas. Vienoje Vilniaus Naujamiesčio chruščiovkės virtuvėje prabudo Vladikas.

Kadangi Vladikas kartu su mama gyveno vieno kambario bute, Vladikas miegodavo virtuvėje, o mama – kambaryje. Penkių kvadratų virtuvėje tilpo viskas, ko geidė trisdešimtmečio širdis – lova, dienomis virsdavusi vieta sėdėti šalia virtuvinio stalo, ir kompiuteris, stovintis ant virtuvinio stalo prie lovos.

Vladikas pasirąžė ir užmetė akį į priešais jį kabantį sieninį kalendorių. Gruodžio dvidešimta. Vakarykštė diena, reikėjo pakeist lapelį. Gerai, kad nereikia akinių, toptelėjo Vladikui. Daugybė dienų, praleistų prie kompiuterio, nesugadino vyriškio regėjimo. Vladislavo pragyvenimo šaltinis buvo socialinės pašalpos, jam nereikėjo į darbą. Apmąstymus nutraukė mamos klyksmas.
- Su manimi šneka žiuuuuuurkėėėėėėėėėėėė...
Vladukas atsiduso ir pagalvojo „vis tik matyt genai“. Paauglystėje jis girdėjo kaimynės šunį, kalbantį žmogaus balsu, dėl to buvo patekęs į Švėkšnos psichiatrinę ligoninę. Antrą kartą į ligoninę buvo patekęs būdamas dvidešimt ketverių, nes keletą mėnesių neišėjo iš virtuvės. Vladikui diagnozavo „šizotipinį asmenybės sutrikimą“. Jis sunkiai suprato, kas tai per sutrikimas. Tiesa, jam visuomet atrodė, jog aplinkiniai keistai elgiasi. Po ilgų terapijos metų žmonės tapo kiek aiškesni.
Vladas buvo daug skaitęs apie savo ligą ir nutarė, kad jį ištikusį asmenybės sutrikimą mamos klyksmas pagaliau paaiškino paveldimumu. Jei mama kalbasi su žiurkėmis, palikuonis gali girdėti šuns balsą. Vladikas nubėgo į vonios kambarį, sujungtą su tualetu, mat iš ten ir sklido mamos balsas.
- Sakau, nepilk kavos tirščių į tuliką, - žiurkė iš tikro kalbėjo. Ji tupėjo prie klozeto ant dviejų kojyčių ir garsiai priekaištavo: - Juk po to visas vanduo tampa kažkoks aktyvinantis, aš tris paras negaliu užmigt.
- Vatafak, juk ne Narnija, -  krūptelėjo Vladikas ir apkabino apsiverkusią mamą. Ant kilimėlio prie vonios gulėjo iš mamos Olgos rankų iškritęs puodelis.
- Juk Kūčios dar ne dabar, - persižegnojo moteriškė.
- Pagaliau bent kartą gal... - žiurkė jau ėmėsi toliau auklėti Vladiko mamą, tačiau sustingo ir sukrutino ūsais. - Biurokratijos traukinys, - šaižiai sucypė ūsuotoji ir šmurkštelėjo tarp vamzdžių už klozeto. Viskas ėmė raibuliuoti raidėmis ir skaičiais.

Vladikas ir jo mama ėmė grimzti į minkštą simbolių patalą. Skaičiais ir raidėmis virto net oras aplink juos. Su kiekvienu įkvėpimu plaučiai prisipildydavo mažų duriančių raidelių. Kiekvienas iškvėpimas pro nosį išstumdavo didelį skaičių arba raidę burbulo pavidale. Du žmonės lėtai grimzdo į sutankėjusius simbolius jiems po kojomis. Galvoti darėsi sunku. Nebuvo nei praeities, nei ateities. Vietoj minčių į galvą ateidavo beprasmės frazės „vadovaujantis numeris dvidešimt gerb devyni trisdešimt šeši V, atsižvelgiant į, remiantis penkiolika trisdešimt“. Po kelių minučių Vladikui prieš akis iškilo neoniniai skaičiai du nulis vienas du brūkšnelis vienas du brūkšnelis du vienas ir viskas baigėsi. Vladikas su mama žiūrėjo pastėrę vienas į kitą, kol į gyvatuką žvangtelėjo nukritęs nedidelis metalinis dirbinys. Vis dar paklaikęs Vladikas jį pakėlė. Tai buvo metalinis skaičius septyniasdešimt prie kurio buvo prisilydžiusios raidelės „l“ ir „t“.
- Septyniasdešimt litų... - mąsliai pratarė Vladikas. - Juk sakiau, kad sąskaitas mums siunčia ne Vilniaus energija... Du tūkstančiai dvylikti metai, dvyliktas mėnuo, dvidešimt pirma diena... Kažkas labai svarbaus šioje datoje... Majų išpranašauta pasaulio pabaiga!
Vladikas visuomet ypatingai domėjosi sąmokslo teorijomis. Jo dėmesį patraukdavo ir pasirodžiusi žinutė apie Vladivostoke gimusį berniuką su žuvies galva, ir žydų-gėjų sąmokslai užvaldyti pasaulį.

- Pasaulio pabaiga, - baimingai atkartojo keistuolio mama. Laiptinėje jau girdėjosi kaimynų balsai. Jie visuomet išlįsdavo iš savo mažyčių butukų aptarti visų katastrofų – elektros dingimo, „Naujamiesčio būsto“ pastangų išvalyti rūsį, kokio senuko mirties. Ne išimtis buvo ir pasaulio pokyčiai. Žmonės visuomet linkę burtis draugėn, jei įvyksta kažkas nesaugaus. Laukdami eksperimento, jie puls kalbėtis tarpusavyje, jei bus pranešta, kad eksperimento metu laukia nemalonūs potyriai.
Olga dėl visa ko dar kartą persižegnojo ir su žodžiais „reikia viską papasakoti Gražinutei“ šmurkštelėjo pro buto duris. Šį kartą laiptinėje girdėjosi ne tik žmonių, bet ir šunų, kačių, jūrų kiaulytės balsai. Tuo tarpu Vladikas nužingsniavo į vonią.
- Žiurke, - garsiai pradėjo derybas. - Daugiau niekada nepilsim kavos į tuliką. Gausi duonos. Pasakyk, ką tu darai, kai atvyksta biurokratijos traukinys.
Iš po klozeto išlindo susidomėjęs žiurkės snukutis. Ji mielai išaiškino apie kvėpavimo ir nardymo ypatumus digitalinėje jūroje, įsikando Vladiko atkištą duonos riekutę ir dingo begaliniuose chruščiovkės vamzdynuose. Vladikas pasikasė kiaušinius ir nuėjo į savo mėgstamą vietą virtuvėje. Iki pietų nenutiko nieko, kas bent truputį primintų, jog pasaulis, kokį žinojo Vladikas, jo mama ir kiti Žemės gyventojai, pasikeitė. Išskyrus kalbančius gyvūnus. Nors ir tie, išsakę šeimininkams viską, ką galvoja, nustojo kalbėti. Paukščiai per šį sąmyšį kalbėti nepradėjo, nustojo kalbėti net kalbančios papūgos, bet to niekas nepastebėjo. Nekalbėjo ir Vladiko mama, kai sugrįžo po kaimynų pasitarimo. Kartais suniurnėdama „dieve, dieve, kas dabar bus“ ji paruošė pietus, ir Vladikas tylomis juos sukirto.

Kuomet Belizos gyventojai jau buvo atsibudę ir pataikavo visiems, kas sakėsi turįs majų kraujo, o Vladivostoke pokšėjo šūviai, nes kriminaliniai elementai, kurių Vladivostoke netrūko, nežinojo kaip kitaip praleisti kupiną siaubo naktį, Lietuvoje atėjo penktadienio vakaras. Buvo tamsu, nors pirštu į akį durk. Tą vakarą dėl nežinomų priežasčių kai kurie lietuvaičiai pajuto nevaldomą trauką taip ir padaryti.
Didmiesčiuose menkas skaičius jaunuolių, suviliotų prieš pusmetį feisbuke išplatintais kvietimais į „Pasaulio Pabaigos Party“, būriavosi prie naktinių klubų įėjimų. Dauguma naktinių klubų darbuotojų neatėjo į darbą ir leido vakarą kartu su artimaisiais, dėl to jaunuolių į klubus niekas neįleido. Adventas čia buvo niekuo dėtas.

Vilniuje, Naujamiestyje kartu su vakaru į Vladiko namus pasibeldė kaimynė. Vladikas, nesulaukęs, kada mama išlįs iš kambario, atidarė kaimynei duris.
- Sūneli, - kreipėsi labai garbaus amžiaus ir labai susiraukšlėjusi kaimynė. - Olga sakė, kad tu iškart supratai, kad atėjo pasaulio pabaiga. Man reikia tavo pagalbos.
Apstulbęs Vladikas išleido tik vieną garsą:
- Hmmmm...
Dar niekada niekas jo neprašė pagalbos. Išskyrus Naujamiestyje klaidžiojančius turistus. Jie paklausdavo, kur yra vienas ar kitas viešbutis. Atsakydamas Vladikas nutęsdavo „hmmmm“. Turistai nueidavo tolyn. Tačiau bobutės Vladas taip lengvai neatsikratė.
- Mano šuniukas išėjo. Pasakė, kad sugrįš vakare ir išėjo. Va, jau šešios, o jo nėra. Policijai neprisiskambinsi, užimta. O Olga sakė, kad tu iškart supratai, kas vyksta. Tai gal sakau... Surastum šuniuką... Mano taksiuką...
Vladikas nieko nesakęs nuėjo į virtuvę prie kompiuterio. Kaimynė paklusniai nutipeno iš paskos.

Dvyliktoje klasėje Vladikas buvo susidomėjęs programavimu. Mokytojas jį gyrė tol, kol jis nesukūrė „priežasčių generavimo mašinos“. Tuomet mokytojas jį pavadino „idiotu, kuris ne veltui gulėjo psichuškėj“ ir daugiau nebegyrė. Vladikas tikėjo, jog žmonės niekados neįvardina tikrųjų priežasčių, nes joks protas nesugeba jų suprasti. Visi psichologijos, kvantinės fizikos, chemijos dėsniai Vladui tebuvo „spekuliacijos“. Tiesa slypi kažkur anapus, reikšmingai sakydavo jis. Tikrosioms priežastims išsiaiškinti jis ir sukūrė savo programą. Pavyzdžiui, įvedus į programą „juda apskritimas“, programa išmetė atsakymą „priežastis: „šaltupys“.  Vladikas negalėjo paaiškinti, kaip apskritimo judėjimas susijęs su pigiu lietuvišku vyno gėrimu, tačiau šventai tuo tikėjo.

Vladikas patogiai įsitaisė ant lovos prie kompiuterio. Bobutė pagarbiai prisėdo ant lovos kraštelio. Vladiko mama į virtuvę atėjo plauti indų. Jai atsukus kraną vanduo pradėjo tekėti į viršų.
- Jėzusmarija, fizikos dėsniai, - Olga eilinį kartą persižegnojo. Reikia pastebėti, jog moteriškė nebuvo pamaldi, bet du tūkstančiai dvyliktų metų gruodžio dvidešimt pirmą dieną ji persižegnojo tiek kartų, kiek per visus praėjusius du tūkstančiai dvyliktuosius metus. Vanduo pasiekė lubas.
- Užsuk vandenį, užpilsi viršutinius kaimynus, - bereikšmiu balsu pastebėjo įnikęs į savo programą Vladikas. Mama užsuko kraną ir liko stovėti prie kriauklės, į kurią, užsukus kraną, tėškėsi vanduo. 
Įvedus į priežasčių generavimo mašiną „dingo Reksas“, mašina pateikė savo atsakymą „priežastis: dalekas“. Vladikas pakilo nuo lovos.
- Mama, mes einam medžioti dalekų. Kur mano konservai, kur kažkada pirkau?
- Einam bile ko medžiot? – pasitikslino raukšlėta bobutė.
- Sūnau, juk naktis. O konservus, - moters akys išsiplėtė iš siaubo, - aš išmečiau. Atleisk man, aš niekada netikėjau...
Vladikas numojo ranka. Prieškambaryje jis pasiėmė striukę ir išėjo. Kaimynė nutipeno kartu. Išėję į kiemą jie paspartino žingsnį.

Greitasis ėjimas nejučia tapo lėtu bėgimu. Tiek lėtu, kad močiutė galėjo tursenti tik per pusmetrį atsilikdama nuo Vladiko. Jie bėgo... bėgo... bėgo... bėgo... bėgo... bėgo... bėgo... bėgo... bėgo... bėgo... bėgo... bėgo... bėgo... bėgo... bėgo... bėgo... bėgo... bėgo... bėgo... bėgo... bėgo... kol prašvito.
- Laiko duobė. - sustojo atsikvėpti Vladikas. Keista, bobutė neatrodė pavargusi.
- Kas, vaikeli?
- Laiko duobė, močiut, - Vladiko kvėpavimas tapo kiek lygesnis. - Tai tokios duobės, kuomet laikas išnyksta. Tu, močiut, turbūt nežinosi, bet jas žino visi, kurie bent kiek naudojasi internetu. Žiūrėk, močiut, kas tas yra. Mes atrodo bėgom labai neilgai, nubėgom labai nedaug, o jau kita diena. Atrodo, dabar duobės ne tik internete, dabar jos – visur...
Vladiko dėmesį patraukė ant šaligatvio stovintis objektas. Tai buvo žmogaus ūgio mašina, kuri savo išvaizda priminė apverstą kibirą, apjuostą kalėdinėmis lemputėmis.
Vladikas apsuko ratą aplink šį griozdą.
- Kur šuo? - mašina ir vaikinas prabilo vienu metu. Vladikas buvo kiek uždusęs. Mašina kalbėjo aukštesniais džeržgiančiais tonais.
- Tu – dalekas? - jie vėl pasakė vienu metu.
- Aš socialinis robotas, – atsakė mašina. - Aš nuskaitau žmogaus parametrus. Tuomet galiu nuspėti jo elgesį su nulis kablelis vienas klaidos tikimybe. Ir žinau, ką jis pasakys.
- Ar tu paėmei Reksiuką? - bobutė atsargiai prisiartino prie roboto, stūksančio ant šaligatvio.
- Ne, man neįdomus Reksiukas. Šunys turi tik penkis šimtus septyniolika kriterijų pagal kuriuos nuspėjamas jų elgesys.
- O Vladikas sakė, kad tu jį paėmei, – vienu balsu ištarė bobutė ir mašina.
- Ojetus, kaip gi čia taip, - vėl kartu prakalbo močiutė ir robotas. Senučiukė atrodė išsigandus.
- Žmogus taip jau sutvertas. Jis bijo, jei kas nors gali tiksliai nusakyti jo elgesį. Bet nebijok, - sudžeržgė mašina, - pasikeitusioje realybėje Vladikas pagal savo ankstesnį sutrikimo tipą vienas geriausiai adaptuotų savo rūšies atstovų. O tu su juo.

Kuomet praretėję po susišaudymų vladivostokiečiai skaičiavo pinigus už parduotą žuvį, o Belizos gyventojai jau abejojo, ar tarp jų dar likę majų palikuonių, galinčių paaiškint, kas nutiko, Lietuvoje, Vilniuje, Naujamiestyje Vladikas pirmą kartą gyvenime pasijuto pilnaverčiu visuomenės nariu. Na ir kas, kad atsidaryti sąskaitą banke jam buvo didžiulis išbandymas, kartais sukeldavęs panikos priepuolius...  Pasaulyje, kuris iš pirmo žvilgsnio nepasikeitė, kuriame kalbėjo gyvūnai, važinėjo biurokratijos traukinys, šlaistėsi socialiniai robotai ir dėjosi žymiai keistesni už išvardintus dalykai, Vladikas žinojo kaip gyventi.

Reksiukas pas šeimininkę sugrįžo ne penktadienio, o šeštadienio vakarą. Nors šunys kalbėjo, tačiau ne itin aiškiai reikšdavo savo mintis.
- Mačiau daleką... Jis labai panašus į socialinį robotą. Bet kiek kitoks. Ant jo galima šlapintis, - svajingai suauksėjo Reksas raukšlėtai senučiukei.
2012-05-07 10:43
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 17 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2022-04-01 05:47
Passchendaele
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2017-03-22 18:34
likviduojama
jis dinamiškas, geros pralelės su Vladivostoku ir beliza, tai kaip prieskoniai, kai kur galėtų būti šiek tiek per milimetrą sulėtintas tempas, t.y. dar šiek tik kuo nors praplėstas tekstas, tuomet iš jo gausis novelė.
Perėjimas tarp minčių. gal ties ta vieta, kur pastraipoje rašoma apie dvyliktą klasę - per stiprus minties šuolis, gal reikėtų nulaidesnio perėjimo, o gal ir gerai, jei skaityčiau antrą kartą. ai smulkmenėlė.
Pačiame stiliuje jaučiama ir humoro, tas pritraukia.
Pats tekstas labiau pasakojamasis, bet neprailgsta, todėl potencialus praplėtimui, čia pasikartojau :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-09-04 15:21
forehater
Nu jo... Skauda smegenis nuo sekso. Žinai, to mindfuck'inio sekso. Gal būtų buvę gerai ir to normalaus kūrinyje atrasti, bet čia jau gal mano sielos ligos. Manau, visi jų turime, tik vienus ūmiau paveikia, kitus - silpniau. Tai kaip ir įveda į pagrindinį kūrinio veikėją - Vladiką, kuris čia jaučiasi, kaip žuvis vandenyje. Kvepia Matrica. Labai netgi. Ypač su tais visais simboliais ore ir vandeniu, tekančiu į viršų... Šiaip tai smagus toks vaizdelis: kas būtų, jei tikrovė pasikeičia ir iš psichinio patampi normaliu, o visi kiti - atvirkščiai. Visai įdomi idėja. Susiskaitė, buvo juokingų vietų. Visumoj - geras darbas. Vertas tų 5 žvaigždučių - krūčiau negu generolas pavarei.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2015-08-11 11:36
Pelas
Ką ir reikėjo įrodyti. Puiku. Ypač sušilau ties pastraipa, kur minimas šaltupys, t.y. parašymo kietumas, o ne mintys apie vyną :) Kaip ir dažniausiai, kažkas liko anapus (kur ir turėjo likti).
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-10-19 16:13
Gija_
Kalbanti kanalizacijos ziurke, socialiniai robotai, Reksiukas ir visoj toj marmalynej savo mastymo brokus realizaves Vladikas?
Ponele Ieva, ar suvokiate, kaip nusisnekate? Ne betkaip, argumentuotai. Uhaha, koks smagumas! :D

Skaitytojas dar nezino, bet verciau neskubekime dziaugtis Vladikui besisiepianciom palankiom aplinkybem: po Tos Dienos ivykiu  vietoj vieno Vladiko Naujamiestyje siūravo buriai "Vladiku", nesusigaudanciu, kaip gyventi jiems neadekvaciame pasauly. Neatsirado galinciu paaiskinti, kaip su visu tuo susijusi nekilnojamojo turto rinkos deformacija - masiskai isgraibstyti vieno kambario butai su penkiu kvadratu virtuve - paklausa prarijo pasiula ir atsiriaugejo. Naujamietis kryptingai ejo velniop.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-07-30 20:57
Mylista sutinka su viskuo
Buvo linksma skaityti. Man atrodo, kad geri fantastikos tekstai turi tokią savybę - pasaulis yra sukurtas pagal tam tikras taisykles, ir rašytojas rašo - žaidžia žaidimą pagal tas taisykles. Kai kurių fantastikos žaidimų - pasaulių taisyklės yra plačiai žinomos, kaip krepšinio. Vampyrai bijo česnako. Ateiviai šaudo lazerinias ginklais. Velniai siūlo pasirašyti kontraktą, kuriuo parduodama siela.

Kiti fantastiniai pasauliai sukuria ir nustato naujas žaidimo taisykles. Tada skaitytojui įdomu išsiaiškinti, kaip čia dabar tas žaidimas-pasaulis žaidžiamas. Ir įdomu pažiūrėti, ar autorius(-ė) moka žaisti pagal tas taisykles.

Taip yra ir šitame rašinyje. Sugalvotas naujas pasaulis su savo taisyklėmis (kai kurios taisyklės ir elementai pasiskolinti iš kitų žaidimų, bet tai nesvarbu, nes bendras įspūdis yra, kad visuma yra nauja). Ir rašytoja žaidžia pagal tas taisykles.

Žaidimas gavosi įdomus, autorė išlaiko vidinę žaidimo logiką (turbūt, tiksliau būtų pasakyti "nelogiką"). Atrodo, Vladikas bus to žaidimo meistras. Gal būt, net olimpinis čempionas. 5.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-23 07:49
laloona
of course :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-22 18:50
ieva3003
Taip taip, idėja ta pati ;) Smagu, kad atsimeni :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-22 13:35
laloona
perskaičiau, patiko, geras darbas. priminė Melancholiją. kodėl? nes idėja ta pati. pameni, Ieva, kalbėjom apie tai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-19 14:58
Fake_writer
Geras bardakas :)
Gal tik kartais per daug užsižaidžiama su bereikšmių detalių smulkiu aprašymu. Belizą su Vladivastoku palikčiau ramybėj ir dar gal pirštu tuo niekur nedurčiau, nes neįdomu, o be to ir nepraktiška.
Geriau daugiau Valdiko filosofijos įdėt, juk net ir pasaulis pasisuko veidu į Vladiką :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-18 17:15
augaviskas
Talpiai, bet galima ir talpiau reikštis. Ir kažkiek atsižvelgus į sportbačio komentarą gal pamažint fantastinių artefaktų koncentraciją.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-17 20:36
MacteAnimo
Koks fainumas skaityti gerus tekstus. Labailabai
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-13 13:48
žonglierius
tikrai geras, 5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-11 14:26
Lengvai
aha, doctor Who yra gerai, šitas kūrinys irgi, ir reksiukas dar
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-11 10:55
St Sebastianas
Geras kūrinukas.:)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-10 11:51
Sportbatis
Prasmuko ne tik dalekas, bet ir sizofreninis stilius ;)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-09 19:31
Aurimaz
Tobulas šizoidinis fantastinis darbas. Ir toliau taip :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-09 14:50
ieva3003
Iš Doctor Who į šį, neaiškinamą pasaulį (tai juk ir būtų pasaulio pabaiga?) prasmuko tik dalekas (ką aš galiu padaryti, jei jis įsigudrino įsipaišyti į naująjį pasaulį?), jį matė tik Reksiukas.
Nebent aš kažką rimtai pražiopsojau.

 
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-09 13:48
Sportbatis
Visiškai nieko nesupratau. Veikėjų elgesys nelogiškas, reiškiniai nepaaiškinti. Doctor Who, iš kurio čia daug kas pasisemta...Net ir tas viską paaiškina.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (2)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-07 19:38
vyresnėlė
5
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas (1)
1 2
[iš viso: 22]
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą