Atgalinis ryšys užsikosėja,
dūzgia vėjas antenų karčiuose,
iš kauliukų save išloški
ir sapne manimi susipančiok.
Už tiesos glūdi skausmo krateriai,
būsimų trajektorijų lūženos.
Vėl ruletėj nevykęs statymas —
„parsiduodu po dvylikto dūžio“.
Patykosiu savęs už kampo,
perkant plytą — atleidžiant nuodėmę,
mano akys jautrios tampa,
neatsparios žvyrui ir suodžiams.
O dabar issižiok — pastojau
septintąja diena — sunkia nemiga.
Nusiauki batus nuo kojų,
kad daugiau nesutryptum gyvenimų.
na jau, ką žino bala?.. man atrodo kad geriau nieko nebūti, vis tiek esi, ir nežinai kuo. (gali galvoti kad esi statybininku jei nori.) aš ne kvinta; (o ar tiki kad vagys būna kostiumuoti ir su kaklaraiščiais šlipsais, labai gerbiami visuomenėje, ko dabar jiems blogai. ?) o gal geriau būti Kalanta? arba Dariumi ir Girėnu?.. (ne?..) kitą gyvenima tikrai nebūsiu lietuve, nu tikrai, jokiais būdais.
čia parašyta " žiūrėkite, kaip aš išmokau rimuoti, visi žiūrėkite, kad daugiau nerašytumėte nemokėdami rimuoti..." :D
tiek kaip ir įdomiai, tas "pirk plytą" :
Patykosiu savęs už kampo,
perkant plytą — atleidžiant nuodėmę,
mano akys jautrios tampa,
neatsparios žvyrui ir suodžiams. nors dabar plytos kainuoja, nelabai kas siūlo plytų (juk nebemandagūs plėšikai, kastetais, beisbolo lazdom pasirėdę, ir pirkti nieko nereikia...) ---- ta kuri riebiu šriftu, geriausia eilutė (talpi su mintimi; galima perfrazuoti, tikslas pateisina priemones, ir jei jau namą pastatei, lauki kol skiedinį atveš, akmenukus skaičiuodamas žvyre, tai jau gali sau kaip ir atleisti visas tas nuodėmes, kurias padarei, kol plytom sutaupei, kiek galvų nušienavai, kiek kyšių paėmei, dokumentų suklastojai, idėjų prisivogei, juk galėsi pasakyti sau, maždaug - "aš jau gyvenime kažką nuveikiau gero, juk pastačiau namą, pasodinau medį..." )