4 aukštas

Ketvirtajame aukšte visur
kabojo voratinkliai.
žmonių apleista vieta.
daug amžių ten niekas
nekėlė kojos.
durų beveik niekur
nebuvo. bet langai sandariai
uždaryti. ėjau iš
kambario į kambarį.
visur vienas. vienur
kitur mėtėsi lūžusi
kėdė. kitų baldų
nebuvo. pavargau.
turėjau prigulti.
nebuvau girtas, tiktai
apsvaigęs.
padėjau galvą ant
iš kažkur atsiradusio
akmens. ant akmens
dėjau galvą. ir tuoj
nurimau. užpakalį
padėjau ant grindinio.
stebėjau, kaip palengva
į mane plūsta darna.
akmuo. grindinys.
aš belaisvis. bet
laisvės netrokštu.
virš manęs plynuma.
o virš jos lubos.
vietos mintims gana.
jos pakyla lig tamsių
lubų ir sugrįžta. matau
jose mirusią mamą.
ir mirusią sesę. draugus,
kurie mirė. pirmą mokytoją.
ir paskutinę. matau savo
vaikus, kurie dar nemirę.
ir tuos, kurių niekada
nežinojau.
ketvirtas aukštas.
susitikimų vieta.
susitikimų, kurių
man nereikia.