Būsime

1.
Tėvas pamiršo dukrą auginti,
sau galvojo, godojo
žalias vyšnias sodino.

Užkimo kaimo varpinė,
balandžiai nutrypė juodai šventuosius,
kol tėvas lankyti dukrą ruošės.

2.
Tvinsta ir tvinsta vyšnių raudonis
pakartok man, kad nieko nėra verčiau
už slėpimąsi tėvo sodintoje vyšnioje.

Ten žemai peraugus žolė
ir linguojančios tetos:
- Tikras tėvas!

Klausčiau kodėl? Dėl ūgio, veido bruožų,
dėl namo sienoje paslėpto šautuvo ir aukso,
dėl pamestų dešimtą kartą pirštinių?

Neklausiu. Vis vien du nepažįstami žmonės,
kaimo parduotuvėje pirkę
duonos ir gabalą sūrio, būsime.