Urbanistinis kiaušinis (gyvam skaitymui)

Veikėjai:

Jis

Jo Telikas

Jo Kopėčios

Jo Peleninė

Jo Fotelis


„Nukabinus nosį“, „Išleidus kvapą“, „Čiuožk iš čia“, „Palok, palok“, „Juokiasi puodas, kas katilas juodas“, „Būsiu tavo atrama“  – reikšmės suprantamos tiesiogiai, tad veiksmo metu naudojama atitinkama butaforija.


Kopėčios prie lentynos ilgesingai žiūri į fotelį. Telikas mala nesuprantamą tekstą, beje, naudodamas intonacijas ir reikšmingas pauzes.

FOTELIS: Na, užtenka, nusibodo man tas Telikas.

JIS: Išjungti negaliu, tegul kaimynai galvoja, kad rodo kokį trilerį...

FOTELIS: Mano oda sugeria tuos garsus, aš negaliu ramiai užmigti. O dar ta (dėbteli į Peleninę) žiūri ir žiūri...

PELENINĖ: Palok, palok...

Fotelis loja

JIS: Miegoti ne laikas.  Šiandien aš turiu baigti sumautą remontą, tu (Kopėčioms) čiuožk prie lentynos.

Kopėčios čiuožia.

JIS (Kopėčioms): Jei ne tu, nežinau kaip viską pasiekčiau...

KOPĖČIOS (padeda Jam): Būsiu tavo atrama visam laikui (prilaiko Jį).

JIS: Nedaug liko. Šiandien turim prakirsti.

PELENINĖ (Foteliui): Jis daug už Kopėčias suplojo, dabar ta įsiteikinėja, kad nebūtų palikta lukšte.

FOTELIS: Ar galiu nebelot?

Peleninė atsidūsta

JIS: Taip, prašau nebeloti, jau ir taip atrodai išleidęs kvapą.

FOTELIS: Mano pliušinis pagrindas dar labai išsipūtęs...

JIS (plaktuku daužo sieną): Na ir kietas, bjaurybė tas lukštas...

PELENINĖ: Tiek brangaus saugo, turi būti kietas.

FOTELIS: Tu tai čia kaip kažkokio kokono DNR, visai ne į temą.

PELENINĖ: Jis pasirinko tokį variantą, aš tik dalelė. Čia žinai, susitiko viena milijoninė dalelė kitą vieną milijoninę dalelę ir atsirado iksas.

TELIKAS: Tu suklydai – ygrekas.

PELENINĖ: Ai, koks skirtumas XXI amžiuje... Kai rūko iksai, jie bando apsimesti lygūs ygrekams.

TELIKAS: O kai ygrekai žiūri į mane, čia kas?

PELENINĖ: Lygiateisiškumas. O šiaip, mes dalelės, arba tiksliau – detalės. Iš manęs – peleninės, iš tavęs, Telike, iš Fotelio ir iš Kopėčių susideda visas Jo (rodo į jį) stuburas.

FOTELIS: Na jau ne, tu, Telike – ne detalė... Tu gali keistis, keisti, malti... Arba nemalti...

TELIKAS: Ačiū ir už tai.

JIS (nulipa nuo Kopėčių, ištraukia iš jų apykaklės buratininę nosį, sako joms): Na, ko nukabinus nosį, pavargai?

KOPĖČIOS: Sakiau, būsiu tavo atrama, tai ir esu.

JIS: Aš dažnai piktnaudžiauju tavo gerumu. Še, imk plaktuką, gali pamušti vietoj manęs...

Kopėčios išsitiesia, kala sieną.

Jis sėdasi į fotelį, prisitraukia peleninę, užsirūko

PELENINĖ: Tai kuri tau brangesnė?

JIS: Dabar – tu.

PELENINĖ: Gerai... Chi chi...

KOPĖČIOS (pasiima juodą katilą, užsivožia ant galvos): Juokiasi puodas, kad katilas juodas...

PELENINĖ (dairosi): Nėra čia jokio puodo... Nebe laikas juokauti, ir iš vis...

JIS: Aš nieko neišvysiu. Mes kartu čia esam ir būsim, kol nepradaušiu.

FOTELIS: Tu pradauši. Ateis laikas.

Telikas murma greitakalbe garsyn ir greityn...

PELENINĖ: Na užteks čia kalti, matai, kad nepasiduoda.

JIS (ima iš Kopėčių plaktuką): Pabandysiu kitoj vietoj, gal pasiduos.

KOPĖČIOS: Jeigu visi kartu bandys suspurdėti, bus greičiau.

TELIKAS: Jei visi vienu metu trepteltų, irgi būtų greičiau.

FOTELIS: O man ir taip gerai, kam tie remontai.

KOPĖČIOS: Palok, palok...

Fotelis loja

JIS (kaldamas sieną): Ir čia storas, ir čia...

KOPĖČIOS: Jei mane vieną pasirinktum, pasakyčiau, kur silpniausia vieta.

JIS: Negaliu. Visi surišti iki pabaigos.

TELIKAS: Kam pabaiga, kam nauja pradžia.

PELENINĖ: kaip iš vadovėlio.

JIS: Kalbos, kalbos... Tūnot visi, sugalvotumėt ką nors.

TELIKAS: Tai treptelkit kartu, pabandykim, gal sulauksim efekto. Greitai jau... (ima kažką murmėti greitakalbe)

FOTELIS: Ar man dar vis loti?

PELENINĖ: Ech pats niekaip negali susiprotėti... Foteli, Foteli! Laikai viso pasaulio apatinę dalį ir tik apie ją tegalvoji... Lok, jeigu taip manai papuošiąs savo paskutines gyvenimo minutes...

FOTELIS: Jau geriau loti, nei smirdėti kaip peleninė...

PELENINĖ (pašaipiai): Ačiū...

JIS: Tai duokit kas nors komandą.

PELENINĖ: Jei aš komanduosiu, kas čia bus... Peleninė generolas – nei šis, nei tas...

Visi nukabina nosis. Buratininės nosys kabo it priekaištas.

KOPĖČIOS: Gerai, klausykit komandos. Trepsėt!

Visi trepsi. Prasideda Grindų drebėjimas, visi svyruoja, aikčioja.

TELIKAS: Jau prasidėjo... (Jam) Mostelk plaktuku stipriau...

JIS: Gerai, kažkaip trūksta čia mano ego... Turiu ir nuo savęs pridėti (kala stipriau).

Sprogimas, šviesos gęsta, šurmulys, pauzė, po pauzės paukštelio ciepsėjimas

Prieblandoje matosi kaip visi susijungė į vieną gumulą, primenantį didelį paukštį.   Jis iškiša galvą iš to gumulo. Akinanti šviesa.

JIS (markstosi): Ciep, ciep... Ciep ciep... Tfū, labas... (čia gali  skambėti rinkiminė ar kokia nors kita kalba)

Pasigirsta įvairių mašinų gausmas. Užsidega neoninė reklama, kurioje Jis su nauju plaktuku rankoje. Jis dairosi, mato besirąžančius savo Teliką, savo Kopėčias, savo Peleninę, savo Fotelį, prieina prie kiekvieno, ragina keltis, padeda kiekvienam grįžti į pradinę vietą, kurioje visi buvo spektaklio pradžioje.

JIS: Miegoti ne laikas. Šiandien aš turiu baigti sumautą remontą...